Valdantieji žada situaciją keisti, tačiau oponentai sako, kad numatyti žingsniai yra per menki ir iš esmės nieko nepakeis. Beje, nors vyrų vidutinė pensija ir 80-čia eurų didesnė nei moterų, moterys gyvena ilgiau ir iš viso pensijos gauna vidutiniškai 15 tūkst. eurų daugiau nei vyrai.
Panevėžietė senjorė Vanda buvo mokytoja. Plušėjo dviem etatais, kad gautų didesnę algą. Tačiau išėjusi į pensiją priversta labai riboti savo išlaidas, taupyti ir mėgina prisidurti parduodama turguje savo megztas kojines.
„Visas stažas – 42 metai ir 8 mėnesiai. Einam ieškom, kur pigiau. Kur ką nutverti. Dirbau daug, pusantro ir dviem etatais. Mano pensija dabar 618 eurų. Pensininkas tik kruopas perka, juodą duoną ir ieško nuolaidų, akcijų“, – sako Vanda.
Ir daugiau panevėžiečių senjorų skundžiasi, kad visą gyvenimą išdirbę ir mokėję visus mokesčius, išėję į pensiją vos besuduria galą su galu:
„Jei pensijos užtektų, čia nesėdėtume ir nešaltume. 37 metai pradirbti, sunkiose sąlygose. Sveikata padėta, o pensija 400 su trupučiu.“
„Kurgi, 1500 uždirbau, o dabar gaunu tik 515 eurų su našle. Kaip gali užtekti?“
„Man mažoka, pabrango viskas, malkų reikia, visko reikia.“
„Yra žmonių, kurie gauna 200 eurų, neįsivaizduoju, badas.“
Valstybės kontrolė patvirtina senjorų skundus – pensijų sistema Lietuvoje labiau orientuota ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, o tik į skurdo mažinimą.
Pavyzdys toks: 450 eurų algą gavęs asmuo gauna 300 eurų pensiją, tai yra senatvėje kas mėnesį turi net 70 proc. savo buvusios algos. O štai 800 eurų algą uždirbęs senjoras pensijos gauna tik apie pusę algos, 420 eurų. O kuo alga didesnė, tuo skirtumas tarp jos ir pensijos didėja.
„Socialiniame draudime trūksta įmokų ir išmokų ryšio. Taip nėra motyvuojama mokėti daugiau įmokų. Dalyvaujama dėl privalomumo, tampa nepatraukli sistema daugiau įmokų mokantiems asmenims“, – teigia valstybės auditorė Eivida Šlamė.
Keisti pensijų sistemą, kad sumokėję daugiau įmokų į „Sodrą“, gautų ir didesnes pensijas, ragina ir ekonomistas Teodoras Medaiskis.
„Gal nereikia, kad bet kokį uždarbį gavęs gautų tą pačią pakeitimo normą, bet ji neturi būti labai regresyvi, kokia yra pas mus dabar. Ta kryptimi reikia eiti“, – tvirtina T. Medaiskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai pripažįsta, kad pernai labiau didino mažiausias pensijas gaunantiems, mažą darbo stažą turintiems senjorams. Tačiau šiemet esą jau daugiau pinigų gauna ir tie, kas sumokėjo „Sodrai" daugiau įmokų.
„Individualios pensijos dalies indeksavimas didės sparčiau nei bendrosios dalies. Dalis pensijos, kuri yra asmens paties sumokama, didėja daugiau. Nuo kitų metų bendroji dalis didėja 9 proc., o individualioji 15 proc.“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Visgi valdančiųjų oponentai tvirtina, kad vyriausybės planai didinti pensijas dideles algas ir kartu mokesčius sumokėjusiems senjorams yra per menki, kad skatintų žmones mokėti daugiau įmokų „Sodrai".
„Šiuo metu turime vidutinę pensiją 50 eurų mažesnę negu skurdo riba. Svarstyti apie didesnį individualios dalies indeksavimą – neteisinga“, – tikina Seimo narys Linas Kukuraitis.
O „Sodros" duomenys rodo, kad Lietuvoje ne tik mažos pensijos, bet dar jos ir skiriasi priklausomai nuo lyties. Moterų vidutinė pensija – 80 eurų mažesnė nei vyrų.
„Žinoma, skiriasi vyrų ir moterų gyvenimo trukmė. Po 65 metų vyrai gyvena trumpiau 13 metų, o moterų gyvenimo trukmė prasitęsia 18 metų. Taigi skiriasi ir trukmė, kiek pensija gaunama“, – aiškina Sodros atstovė Kristina Zitikytė.
Taigi įvertinus mažesnę vyrų gyvenimo trukmę išeina, kad vyrai nors ir gauna vidutiniškai didesnes pensijas, įvertinus bendrą pensijų sumą moterys gauna daugiau pinigų. Štai vyrų iki mirties pensijų suma – 83 tūkst. 770 €, o moterys gauna apie 15 tūkst. eurų daugiau – beveik 100 tūkst.
