Lietuvos bankas ir prezidentas Gitanas Nausėda ragina nepanikuoti, nepulti keisti fondų, esą nuosmukis laikinas, akcijų rinkos atsigaus ir fonduose sukauptų pensijų vertė esą vėl ims didėti. Štai, ką sako gyventojai:
„Sąskaitą pasitikrindavau, ji ne didėja, o mažėja. Ir krizės nebuvo. Nenaudinga. Kaupiau, bet atsisakiau.“
„Gyveni šia diena, pastovumo niekur nėra. Nežinau, kaip susitaupyti.“
„Nėra dideli pinigai, nesijaučia. Gal bus labai sunku, pensija bus maža.“
„Kaip matom iš praėjusių laikų, senatvės pensijos labai mažos.“
„Nepasitikiu privačiais fondais, daugelio prapuolę, pati kaupiu.“
Marijampoliečiai skundžiasi Lietuvoje veikiančiais antros pakopos pensijų valdytojais. Šiemet per 9 mėnesius privatūs pensijų fondai neteko beveik 14 proc. vertės. Tad užuot pasididinęs savo pensiją, kiekvienas būsimas pensininkas vidutiniškai šiemet neteko 307 eurų.
„Centriniai bankai keičia palūkanų normas, didelė infliacija, energetinė krizė, karas Ukrainoje. Dedamųjų susidėjus į vieną vietą, trumpalaikiai rezultatai yra neigiami“, – teigia pensijų fondų valdytojų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Nors darbuotojai ir valstybės biudžetas kas mėnesį į privačių pensijų antros pakopos fondus moka įmokas, šį mėnesį bendra turto vertė jau 430 mln. eurų mažesnė nei metų pradžioje. Net turto išsaugojimui skirti į esą saugiausius vertybinius popierius investuojantys antros pakopos fondai fiksuoja beveik 12 proc. turto praradimus. Prezidentas Gitanas Nausėda ramina, esą šis nuosmukis laikinas.
„Tai trumpo laikotarpio svyravimai, tikiuosi, kad per ilgesnį laiką pasieksime grąžą, kuri būtina, norint sukaupti santaupas senatvei. Pensijų fondai skirti ilgam“, – tikina G. Nausėda.
O parlamentaras Algirdas Sysas perspėja, kad prasti pensinių fondų veiklos rezultatai – dar ne viskas. Reikia nepamiršti, kad šiemet infliacija Lietuvoje viršija 20 proc., tad lietuvių santaupos fonduose esą sumažėjo mažiausiai trečdaliu.
„Kokia buvo Sodros pensija vidutinė? Kokia šiandien? Per 13 metų koks ilgalaikis augimas? Sodros pensija išaugo dvigubai, čia uždirbat daugiausia 10 proc. plius minus“, – kalba A. Sysas.
Lietuvos bankas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina kaupiančius antroje ir trečioje pakopoje lietuvius nepanikuoti. Jie mėgina raminti, esą po dabartinio akcijų ir obligacijų nuvertėjimo seks dar didesnis vertės augimas.
„Analogiškas kritimas vyksta visose finansų rinkose. Kritimas nemažas, bet praeiti metai buvo rekordiniai, buvo didžiausia grąža nuo veiklos pradžios“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas Audrius Šilgalis.
„Reikia žiūrėti ilgalaikę tendenciją, kiek per 10 metų pavyko sukaupti. 1 metai neatspindi sukauptos ir galimos pagalvės pensiniam amžiui sumos“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tačiau ministrė Navickienė perspėja, kad dabar yra nepalankus metas ir atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus tiems, kam sukanka pensinis amžius, mat sukaupta suma yra sumažėjusi palyginti su buvusia metų pradžioje. Fondų valdytojai pataria, atsiimti pinigus tik tuo atveju, jei jų labai reikia.
„Yra rizikos saugikliai numatyti, kad gali pensinio amžiaus žmonės pasirinkti vėliau pirmąsias išmokas. Jei metai rizikingesni“, – sako M. Navickienė.
„Gyventojai, kurie arti pensijos ar dirba būdami pensininkai, jie gali atidėti pinigų atsiėmimą iš fondų, yra laikini svyravimai. Gal reiktų svarstyti opciją palaukti pusmetį – metus ir pasižiūrėti, kaip keisis situacija. Tikim, kad situacija bus geresnė“, – kalba T. Gudaitis.
Finansų ekspertas Marius Dubnikovas taip pat ragina nepanikuoti, tačiau kada privačias pensijas kaupiantys lietuviai, gali tikėtis savo santaupų vertės atsistatymo, nesiima prognozuoti.
„Paprastai akcijų kainos korekcijos vyksta 6–8 mėn, išskirtiniais atvejais – 1,5 metų. Tokį laikotarpį galima įsivaizduoti, koks kritimas galimas. 2009 m. kritimas sudarė 50 proc., vėliau atsistatymas buvo daug didesnis“, – teigia M. Dubnikovas.
Būsimos pensijos šiuo metu mažėja beveik pusantro milijono lietuvių – tiek yra kaupiančių privačiai šešiose bendrovėse.
