Išaiškino lietuvių sveikatos problemas: nutukimas ir vaistai saujomis

Lietuvoje atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidžia pagrindines tautiečių sveikatos problemas. Situacija rimta – dar net neprasidėjus koronaviruso pandemijai kas penktas žmogus negalėjo prisibelsti pas medikus. Nors atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, visgi padaugėjo žmonių, kurie nuolatos vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Tai pat per penkerius metus atsirado ir daugiau nutukusių tautiečių. 

Dar prieš koronaviruso pandemiją atliktas Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimas teikia optimizmo – tautiečiai savo sveikatą vertina geriau nei prieš penkerius metus. Daugiau nei pusė apklaustųjų tikina, kad jų sveikata gera. Ir tik daugiau ne dešimtadalis apklaustųjų nuogąstauja – jie jaučiasi blogai:

„Gal dėl to ir nelabai sveiki, kad nelaimingi jaučiasi. Jeigu žmogus optimistas, jisai visą laiką jaučiasi geriau nei tas, kuris visą laiką nepatenkintas viskuo ir dejuoja, ir verkia.“

„Ta sveikata pusėtina, bet ir ne iš gerųjų.“

„Labai blogai, blogai – už tai, kad sena.“

„Reikia mažiau valgyti, gal pasportuoti, gerai išsimiegoti ir sveikata gera bus.“

„Svarbiausia yra gyvenimo būdas, įpročiai ir mintys apie save, psichinė sveikata.“

„Dar Ačiū Dievui, negaliu skųstis, jei taip bus toliau, tai bus gerai.“

Nors gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, problemos sveikatos sistemoje išlieka nesprendžiamos metų metus. Dar prieš koronaviruso pandemiją Statistikos departamento atlikta apklausa rodo, kad žmonės labiausiai skundžiasi eilėmis pas gydytojus. Žmonių, negalinčių patekti pas medikus padaugėjo dar net neprasidėjus pandemijai.

„Kas penktas apklaustasis nurodė, kad per metus dėl eilių atidėjo savo kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas. 2014 metais šią priežastį nurodė 11 procentų“, – sako Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad eilės sveikatos sistemoje – opi problema. O ją dar labiau gilina koronaviruso pandemija ir gydymo įstaigoms taikomi apribojimai.

REKLAMA

„Dėl to mes stengiamės skatinti įstaigas teikti daugiau išplėstinių konsultacijų. Kur gyventojams atėjus būtų tą pačią dieną paskiriami tyrimai, nustatoma diagnozė ir gydymas“, – pasakojo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Higienos institutas jau dabar kalba apie tai, kad koronaviruso pandemija taip išsekins pacientus, kad šie bus dar piktesni ir pavargę, o dalis jų taip ir nesulauks savo eilės pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad jau dabar kai kuriose gydymo įstaigose, norint pakliūti pas specialistus tenka laukti ir po 3, ir po 4 mėnesius.

„Tas planinių sveikatos paslaugų sumažinimas, be abejo, atsilieps žmonėms, daug kas bus nepatenkinti ir galbūt dėl to turės tam tikrų sveikatos problemų“, – teigia Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė.

Maža to, Lietuvoje lėtinėmis ligomis serga šimtai tūkstančių žmonių ir kai kurie jų negauna reikiamos pagalbos. Higienos instituto duomenimis, apie 700 tūkstančių gyventojų serga širdies ir kraujagyslių ligomis, apie 100 tūkstančių žmonių kenčia dėl nuolatinių apatinių kvėpavimo takų ligų.

Negana to, Lietuva priskiriama ir prie daugiausia vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių. O štai tyrimai rodo, kad ilgalaikių sveikatos problemų šalyje daugiau turi moterys nei vyrai, nors vyrų mirtingumas didesnis.

„Jeigu žmogus neina pas gydytoją, tai nėra ir ligos. Tai čia vyrų tarpe ir yra ta problema. Jie iš savo norėjimo pasirodyti geresniais nei yra, jie galvoja, kad jeigu nenueisiu pas gydytoją, vadinasi aš būsiu sveikas. Tai nėra gerai ir matome rezultatus mirtingume“, – kalbėjo R. Gaidelytė.

Per penkerius metus šalyje padaugėjo ir nutukusių žmonių – daugiausia moterų.

„Jeigu kalbėti apie nutukimą, tai tendencija didėja. Vyrai ir moterys turi didesnį antsvorį negu anksčiau – tai yra 2014 metais. Moterys nutukusios labiau negu vyrai, bet jeigu kalbėtume apie antsvorį, tai vyrai yra su didesniu antsvoriu nei moterys“, – sako J. Petrauskienė.

REKLAMA

Tiesa, atliktas tyrimas rodo, kad šalyje sumažėjo rūkančių gyventojų 25-34 metų amžiaus grupėje. Tačiau Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tikina, kad tokia statistika džiaugtis anksti, mat jaunimas rūkė elektronines cigaretes, kurios nepriskiriamos prie tabako gaminių.

„Mūsų tyrimai rodė, kad elektroninių cigarečių vartojimas augo ir augo 10 procentinių punktų. 2020 metais atsakė, kad nors kartą pabandė elektroninių cigarečių 26 procentai gyventojų. Tas skaičius didžiausias jaunesnėse amžiaus grupėse“, – pasakoja Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjas Lina Jurgėlaitienė.

Praėjusiais metais pirmą kartą gyventojų buvo klausta ir apie jų burnos sveikatą. Per ketverius metus padaugėjo žmonių, kurie negalėjo susimokėti už odontologo paslaugas – tokių gyventojų yra kone penktadalis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų