Apie tai, kas gresia „ąžuolų žudikams“ naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Gerbiamas Mindaugai, kaip taip išėjo, kad savivaldybė įpareigojo išsaugoti medį, o statybininkai jį vistiek nukirto?
M. Pakalnis: Tai yra brutalus aktas. 2021 m. rugpjūčio 4 d. mes vystytojams išdavėme projektavimo užduotį, kurioje buvo parašyta, kad projektuojant būtina išsaugoti ten augančius vertingus šimtamečius ąžuolus. Ne vieną ąžuolą, o ąžuolus. Po to mums kelis kartus buvo teikiami projektiniai pasiūlymai ir mes juos atmesdavome, nes nebuvo numatyta pakankama šio ąžuolo apsauga.
Šių metų pradžioje jie kreipėsi į mus dar kartą, prašydami užduotį koreguoti ir numatyti ne tik ąžuolo išsaugojimo prievolę, bet ir galimybę jį iškelti arba nukirsti. Mes nesutikome. Susitikimo su įmonės vadovais metu aiškiai pasakėme, kad savivaldybė pozicijos nekeis. Nurodėme, kad ąžuolą būtina išsaugoti, kitaip projektas derinamas nebus, vėliau tą patį patvirtinome raštu. Praėjus dienai ąžuolas buvo nukirstas. Manau, tai buvo kvailas poelgis, nes sugadinta įmonės ir visos vystytojų bendruomenės reputacija, pakenkta viešąjam sektoriui.
Ponia Aiste, kaip jūs žiūrite į šią situaciją, ar reikėtų matyti tik statybininko kaltę, ar ir prižiūrinti institucija turėtų sukontroliuoti, ar įmanoma tai padaryti?
A. Gedvilienė: Kiekvieno barbaro neįmanoma pagauti už rankos laiku. Ir dabar mes gaudome jau po ąžuolo nukirtimo. Jeigu savivaldybė sako, kad medis projekte turi būti išsaugotas, tai turėtų būti viena iš sąlygų, vystytojas gaus statybos leidimą, ar ne. Jei ši sąlyga nėra išpildyta, apgailestaujame, bet investicinės lėšos yra pakabintos ore ir savivaldybė gali priimti sprendimą statybos leidimo neišduoti. Šį kartą sveikinu principingą savivaldybės poziciją ir tikiuosi, kad užteks drąsos ir teisinių būdų su vystytojais kovoti iki galo, kad šis medžio nukirtimas jiems kainuotų pakankamai daug ir projektas nebeatsipirktų.
Ar galima tai vadinti išskirtine istorija?
A. Gedvilienė: Ačiū Dievui, taip. Tokių barbarų yra nedaug. Lietuviai ąžuolą laiko stiprybės simboliu, asmeninis įžeidimas kiekvienam lietuviui būtų tokį medį iškirsti. Vystytojas, kuris įėjęs į rinką leidžia sau šitaip barbariškai elgtis, paskaičiavęs, kad jam taip bus pigiau ar greičiau turės galvoti iš naujo. Todėl, kad šitaip, deja, nepaeis.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
