Garsiausia visų laikų Lietuvos meilės istorija? Aiškinosi, kaip Brazausko mylimajai atiteko „Draugystės“ viešbutis

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasakė, kodėl Landsbergis netapo prezidentu – Brazausko sėkmę lėmė 1 savybė: „Tai atsispindėjo ir tautos požiūryje“

Mačiulis paaiškino, kodėl neturėtume skųstis: „Gyvename geriau nei švedai ir vokiečiai 2004-aisiais“

Ar Lietuvos ekonomika išsilaikytų be ES pagalbos? Mačiulis: „Po poros metų mes jau būsime donorai ES“

Apie tai, kas būtų pasikeitę Lietuvos istorijoje, jei nebūtume turėję A. Brazausko TV3 laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ kalbėjo tiek jo politinis bendražygis Juozas Bernatonis, tiek skirtingoje barikadų pusėje buvęs konservatorius Audronius Ažubalis.

„Draugystės“ viešbučio privatizavimo aplinkybės

2002-ųjų pavasarį Lietuva tapo naujos ir bene garsiausios meilės istorijos liudininke. Paaiškėjo, kad premjeras A. Brazauskas Egipte poilsiauja su nauja dama – Kristina Butrimiene.

Siaučiant privatizacijai, vienas pastatas Vilniuje A. Brazauską ypač domino – tai buvęs „Draugystės“ viešbutis. Nuostabi vieta, kurioje vakarus leisdavo tiek „Vilniaus brigada“, tiek ir aukščiausi šalies pareigūnai. 1994 m. dalis akcijų priklausė darbuotojams, bet ypatingą dėmesį viešbučiui rodė ir Prezidentūra, kad tik „Draugystė“ neatitektų „neteisingiems“ žmonėms.

Galiausiai 2000-aisiais privatizacija buvo baigta, o antrąja pagal dydį akcininke tapo premjero širdies draugė K. Butrimienė.

Politinis bendražygis užstojo A. Brazauską

O netrukus tapusi A. Brazausko žmona, versli moteris už daugiau nei tris milijonus litų perpirko ir didįjį akcijų paketą. Daugelis tuomet klausė, iš kur tie milijonai, o atsakymo iki šiol nėra.

„Draugystės privatizavimo klausimas buvo iškeltas prieš 20 metų maždaug, nors privatizavimas vyko anksčiau, o klausimas buvo iškeltas jam būnant premjeru. Skaičiau žiniasklaidoje, kad vienas įtakingas žmogus įtikino tuometinį konservatorių lyderį, kad A. Brazauskas ruošiasi parduoti Mažeikius „Lukoil“.

Ir su tuo susiejo „Draugystės“ privatizavimą, buvo sukeltas skandalas, kad taip neįvyktų. Bet iš tiesų tas įtakingas žmogus siekė ko kito, tik pasinaudojo konservatorių priešiškumu ir siekė, kad A. Brazauskas būtų atstatydintas iš premjerų ir ateitų žmonės tai grupei palankesni“, – mažai kam žinomų detalių atskleidė buvęs A. Brazausko bendražygis J. Bernatonis.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl privatizavimo, sklido gandai, kad tyrimas vyksta tik tam, kad „vyktų“. Visgi J. Bernatonis kategoriškai nesutinka, kad kažkas buvo daroma neskaidriai.

„Galima kalbėti ir apie kitus žmones, kurie kažką privatizavo, kurie tapo milijonieriais... Prokuratūra ištyrė visus galimus variantus ir bylos neiškėlė“, – apie tai, kad A. Brazauskas ir K. Brazauskienė viešbučio akcijas įsigijo teisėtai, kalbėjo jo buvęs bendražygis J. Bernatonis.

Akcijoms pirkti K. Brazauskienė buvo paėmusi kreditą, o tam sutikimą raštu davė A. Brazauskas.

Valdovų rūmų atstatymas – A. Brazausko iniciatyva

Nors Algirdas Mykolas Brazauskas ir buvo paprastas, prie žemės esantis žmogus, jis neišvengė ir kontroversijų. Viena iš jų buvo – Valdovų rūmų atstatymas. Šį projektą vieni laikė M. Brazausko valstybinės vizijos simboliu, kiti tuščiu pinigų švaistymu. Daugelis kritikavo, kad rūmų statyba yra brangi ir nereikalinga, ypač, kai šalis dar sprendė savo socialines problemas.

Buvo keliami klausimai dėl skaidrumo, darbų kokybės, ir ar tai tikrai „autentiškas atkūrimas“, nes istorinių šaltinių mažai. Kai kurie oponentai net ironiškai vadino rūmus „Brazausko mauzoliejumi“, lyg tai būtų jo asmeninis paminklas. Galiausiai, rūmai oficialiai buvo atidaryti 2009 metais jau po A. Brazausko pasitraukimo iš politikos ir šiandien yra vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

Laidą žiūrėkite pirmadieniais 19:30 val. per TV3 televiziją arba tiesioginėje transliacijoje:

Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.