Gaisro įkaitu tapusį Alytų delegacija iš sostinės lankėsi penktadienį. Čia kartu su aplinkos bei sveikatos reikalų ministrais gaisro padariniais domėjosi ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Trečiadienį ministrė rūpinasi politiniu gaisru Seime.
„Noriu dar kartą pabrėžti. Alytus nebuvo paliktas. Mes,kaip Vidaus reikalų ministerija, Alytui teikėm visą reikalingą pagalbą nuo jų kreipimosi dienos ir iki pat šiandien“, – sako R. Tamašunienė.
R. Tamašunienė užkliuvo Seimo opozicijai. Kone visi jos nariai užsikrėtė idėja – svarstyti, ar ministrė neverta interpeliacijos.
Anot opozicijos, Vidaus reikalų ministerija prastai kontroliavo gaisro likvidavimo darbus, taip palikdama Alytų likimo valiai.
Politikų keliamos bangos išjudino ir dalį šalies gyventojų – šiuo metu internete sparčiai populiarėja peticija, raginanti atsistatydinti R. Tamašunienę. Peticiją pasirašė daugiau nei 28 tūkstančiai žmonių.
„Kai jau buvo užkritę betoniniai blokai, trukdė gesinti gaisrą. Tai buvo aišku, kad reikia sunkiosios technikos, kuri atkėlinėtų tuos blokus. Ta technika pasirodė pirmadienį“, – teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
„Išryškėja sisteminės klaidos tiek dėl ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo, tiek dėl tokių ekstremalių įvykių koordinavimo. Reikia žmones aprūpinti kvėpavimo saugos priemonėmis. Kai jų atvežama tik 150, tai apie ką galime kalbėti“, – teigia Seimo narys Julius Sabatauskas.
Tuo metu R. Tamašunienė sako, kad gaisro gesinimu pradėta rūpintis iš karto, kai tik buvo gautas pagalbos prašymas.
„Jau sekmadienį buvo įvertina, ko reikia savivaldybėms, joms patalkinti, įvertinant, kad sprendimai gesiannt gaisrą būtų priimami kuo greičiau. Tas ir buvo padaryta.“
Tiesa, ministrė pripažįsta – sistemoje bėdų yra. Esą ekstremalios situacijos pridarytų mažiau žalos, jei savivaldybėse vyktų reguliarios pratybos, būtų atnaujinama reikalinga informacija. Tačiau dėl to ministrė atsistatydinti neketina. Ji žada per likusius metus darbo taisyti civilinės saugos spragas.
„Aš nesikratysiu atsakomybės ir pirmiausia per tuos likusius Vyriausybės metus civilinė sauga taps dideliu prioritetu. Ten reikia įdėti metodinę pagalbą savivaldybėms, organizuoti pratybas, turėti atnaujintus sąrašus su technika.“
Beje, ugniagesiai gelbėtojai R. Tamašunienę gina. Anot jų, nei technikos, nei specialių kaukių, nei kito reikalingo aprūpinimo netrūko – viskas vyko sava eiga ir greičiau gesinimo darbai esą vykti negalėjo.
„Viskas vyko savalaikiai – nei vienas ekipažas, technikos vienetas nė minutei nebuvo sustojęs, kad neatliktų savo užduočių“, – kalbėjo departamento atstovas Mindaugas Kanapickas.
Padangų perdirbimo gamykloje su liepsnomis kovojusiems ugniagesiams gelbėtojams ministerija žada skirti premijas, papildomas atostogas ir sveikatos patikrinimą be eilės. Tuo metu Alytaus miesto ir rajonų vadovų, atvykusių į Seimą, pozicijos dėl pagalbos iš centrinės valdžios išsiskiria.
„Mes improvizuojam. Plaunam vakuumine šluota gatves. Žvyrkelius surišime, kad nekiltų dulkės. Dabar su gyventojais grėbsime lapus, vešime viską į atitinkamas vietas, bet tai yra improvizavimas. Aš norėčiau, kad tą man specialistai, valdiškos institucijos, ministerijos pasakytų, ką gi daryti, ar mes teisingai darom“, – pasakoja Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
„Technika, kurią buvo galima įvežti, atvažiavo tada, kada galėjo, ir nereikia kaltinti bei politikuoti šiuo atžvilgiu. Ugniagesiai darė ir daro žygdarbį“, – sako Alytaus miesto savivaldybės atstovas Rolandas Juonys.
Premjeras ministrę užstoja – esą jos vadovaujama įstaiga suteikė visą reikalingą pagalbą . Pasak Sauliaus Skvernelio, savivaldybės pamiršta, kad ekstramalių situacijų metu jų atsakomybės dalis – didžiausia.
„Iš karto žiūrima į Vilnių, į ministrą, bet jeigu mes tokia logika vadovausimės, tai savivaldybės praranda savo misiją ir negali centrinės institucijos darbuotis tose funkcijose, kurios yra numatytos savivaldai. Noriu padėkoti visiems nuo savivaldybės mero iki eilinio ugniagesio. Buvo skirtos tinkamos pajėgos, žmonių skaičius, profesionaliai suvaldyta situacija“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Prie padarinių likvidavimo prisideda ir patys gyventojai.
Gaisrą Alytuje gesinančių ugniagesių paramai, taip pat ekstremalios situacijos išlaidoms padengti gyventojai per dieną paaukojo daugiau kaip 40 tūkstančių eurų.
Gaisro priežastys vis dar tiriamos. Pareigūnai turėtų atskleisti, ar tikrai įmonė laikėsi saugos reikalavimų ir ar anksčiau fiksuoti pažeidimai nedarė įtakos kilusiam gaisrui.
