Šiaurės Prancūzijos Bretanės pakrantė – tiesiog nusėta bunkerių. Antrojo pasaulinio karo laikais vokiečiai ten įrengė visą fortifikacijų sistemą – vadinamąją Atlanto sieną, turėjusią atremti sąjungininkus. Dauguma šių statinių dabar niekam nereikalingi. Kai kurie virto muziejais, o vienas bunkeris – bėgant dešimtmečiams atsidūręs nuosavų namų rajone – virto viešbučiu.
Bunkerio šeimininkas pasakoja, kuo pavertė karinį statinį, kuriame prieš 8 dešimtmečius tūnodavo apie 30 „Luftwaffe“ karių, veikė radarų sistema. Dabar jame yra salonas, kur galima atsipalaiduoti ir valgomasis 15-ai svečių.
Ir spyna rakinamas baras.
„O čia mano asmeninis rezervas. Čia linksminasi ne tik svečiai“, – sako bunkerio šeimininkas Serge Colliou.
Prancūzas bunkerių entuziastas žemės sklypą su požeminiu bunkeriu nusipirko prieš kelerius metus.
„Čia reikėjo išvalyti labai daug purvo. Tuomet viską išdažyti ir atlikti kitus darbus. Užtruko pusantrų metų. Daugiausia darbo buvo kasant bunkerį ir įrengiant elektros sistemą“, – pasakoja jis.
Rezultatas išties įdomus, su istorijos užuominomis.
„Gerai, kad bandome išsaugoti šiuos bunkerius. Deja, visų neišsaugosime. O jų čia daug. Vien šioje teritorijoje apie 200 bunkerių“, – teigia bunkerių tyrinėtojas Herve Farrant.
Prancūzų atgaivinto bunkerio plotas – apie 400 kv. m. Jame jau spėjo apsistoti ir prancūzų, ir vokiečių poilsiautojai. Nakvynė 6-iems asmenims jame kainuoja 320 eurų. O didesnei – 20-ies žmonių kompanijai – 1100 eurų.
