Iki šiol nerimsta aistros dėl NT mokesčio. Kaip jūs vertinate dabartinius valdančiųjų siūlymus?
Mes visą Lietuvą įtraukėmė į svarstymus, ar naudingiau gyventi sandėliuke, ar daržinėje, ar lauko tualete. Žmonės žiūri, kaip jiems prisitaikyti prie naujo mokesčio, taip sukuriama labai daug įvairių taisyklių, skylių. Tai labai brangiai kainuos ir mūsų administratoriui, o mūsų valdžia, užuot užsiėmusi strateginiais Lietuvos tikslais, dabar turi gintis, nes palietė lietuvių prigimtinę teisę į nuosavybę ir dėl to yra didžiulis nepasitenkinimas šiuo mokesčiu.
Žmonės piktinasi, kad mokesčio našta bus užkrauta vargingiau gyvenantiems prastesniuose būstuose žmonėms, o prabangiuose būstuose gyvenantiems kaip tik dar sumažės mokestis. Kaip jūs tai vertinate?
Gali būti ir taip. Tarifas, kuris anksčiau buvo aukščiausias 2 proc., dabar bus 1 proc. Savivaldybėms yra suteikiama teisė nustatinėti tarp 0,1 ir 1 proc. ir skirtingas grindis, lubas. Tai sukuriama tokia politinė rinka ir įsivaizduoju, kad partijos jau kituose savivaldos rinkimuose konkuruos tarpusavyje, kas labiau pamalonins savo rinkėją. Tai pirma mes visus rinkėjus nuskriaudžiam, paskui stengsimės juos pamaloninti.
Šis mokestis tikrai nėra lengvas. Jeigu jau valdžia norėjo jį įgyvendinti, reikėjo daryti, tarkime, 0,1 proc. tarifą, taikomą turto objektui, o ne žmogui. Tada tai būtų paprasta, universalu, nes sumanymas toks ir buvo, kad tai turi būt visuotinis mokestis. Dabar yra sukuriama tiek išimčių, lengvatų. Ūkininkai pirmus penkis metus nebus apmokestinami. Visiems yra paskatų laviruoti.
O kaip dėl pelno mokesčio? Ar verslininkai turi pagrindo piktintis, neva dėl jo daug įmonių išeis iš Lietuvos?
Nuogąstavimai yra pagrįsti, nes mokestis ką tik buvo padidintas ir norima jį didinti dar kartą. Galutinis pelno apmokestinimas yra arti 30 proc. Lietuvoje ir mes esame jau nelabai konkurencingi savo regione. Jeigu tas mokestis bus ir toliau didinamas, investicijos tikrai iš Lietuvos gali išplaukti.
Bet svarbu, kad ne tik pelno mokestis didinamas, bet yra įvedamas progresinis apmokestinimas suminėm pajamom. Ir dabar jau matome, kad valdžia pradeda trauktis, jau norima kai kurias pajamų rūšis nuo to progresinio krepšelio apsaugoti, nes yra suprantama, kad smūgis yra suduodamas žmonių motyvacijai. Yra skaičiuojamos pajamos į biudžetą, bet ten yra neįtraukiamas antropologinis veiksnys. Pats svarbiausias veiksnys, tai yra, kaip žmonės reaguoja, ar jie toliau investuos, ar ne.
O kaip su gyventojų pajamų mokesčiu?
Didžiausio 36 proc. tarifo valdžia jau atsisakė, bet apie 7000 eurų „ant popieriaus“ gaunantys žmonės dabar mokės apie 45 proc. ribinį mokestį. Tai tikrai yra labai daug. Ir mes kalbame apie gydytojus, programuotojus – visus, kurie investavo į savo kvalifikaciją ir tikrai dirba viršvalandžius. Šie žmonės neturės paskatų toliau kurti verslą, kurti vertę Lietuvoje. Tai biudžetas gali nepadidėti, o atvirkščiai – sumažėti. Klausimas, kas bus atsakingas?
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
