Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
Kas vyksta su ministre Dovile Šakaliene?
Vis garsiau tiksi laikrodis, skaičiuojantis ministrės darbo dienas. Tai ilgalaikis procesas, kuris neprasidėjo vakar ar praėjusią savaitę. Jau seniai buvo akivaizdu, kad ministrė, turinti tokią griežtą ir triukšmingą politinę poziciją gynybos bei saugumo klausimais, taip pat ryškų priešiškumą Rusijai, taps vis mažiau priimtina šiai valdančiajai koalicijai.
Nekalbu apie „Nemuno Aušrą“ ar „žaliuosius valstiečius“ – ten D. Šakalienės pasirodymas kai kam sukelia kone nervinį priepuolį, nepriklausomai nuo to, ką ji sako. Tačiau ir socialdemokratų gretose, ypač partijos vadovybėje, yra daug žmonių, kuriems ministrės pozicija – parama Ukrainai, Ukrainos vėliava Seimo salėje, požiūris į gynybos finansavimą ar santykius su Rusija ir Baltarusija – atrodo pernelyg kategoriška.
Dabar matome naują etapą – bandymą išstumti ministrę iš pareigų. Net jeigu premjerė su ministre susitars, kad tai – tik „audra stiklinėje“, vis tiek procesas jau yra pajudėjęs. Ir tai – ilgalaikis procesas, kuris anksčiau ar vėliau priartės prie taško, kai D. Šakalienės šiose pareigose neliks. Dar nuo Gintauto Palucko vyriausybės laikų buvo galima sakyti, kad ši ministrė kabojo politinės neapibrėžties ore.
Kaip galima vertinti D. Šakalienės veiksmus dėl biudžeto?
Ministrė neturi tvirtos, gerai įsitvirtinusios pozicijos partijoje – tiek autoriteto, tiek komunikacijos prasme. Vyksta chaotiškas komunikavimas per žiniasklaidą, bandoma kalbėti „per aplinkui“. Tai rodo, kad ministrė nesugeba šių dalykų išsiaiškinti su partijos vadovybe tiesiogiai.
Kaip vertinate viešųjų ryšių sprendimą įtraukti tam tikrus asmenis įtakai daryti?
Tai įprastas dalykas, savaime nieko blogo. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje toks ministrės ir ministerijos veiksmas atrodo kiek naivus ir keistas. Tai labai konkreti politinė situacija, kai, pasitelkiant žiniasklaidą, bandoma atlikti politinį manevrą: kad per viešąją erdvę pasirodytų kritika dėl biudžeto skaičių ar planavimo, kurie ministrei nepatinka.
Atrodo, kad ministrė mano neturinti kitų galimybių tai pasakyti ar pakeisti, tad griebiasi žiniasklaidos kaip paskutinės priemonės. Taip, politikai kartais tai daro, tačiau kalbame apie krašto apsaugos ministrę, kuri priklauso tai pačiai partijai kaip ir premjerė. Žiniasklaida ir kviečiami nuomonės formuotojai atlieka savo darbą, ir tai yra normalu.
Tačiau man atrodo, kad ministrės veiksmai nebuvo gerai apgalvoti – kaip ir tai, kad šis sprendimas gali būti panaudotas prieš ją. Partijoje yra daug stebinčių ją žmonių, kurie laukia jos klaidos, kurią galėtų išnaudoti prieš ją – kreipiantis į partijos vadovybę ar panašiai. Ir būtent taip dabar ir atsitiko.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
