Esą vieni prasti metai per dešimtmečius kaupimo daug nuostolių nepadaro, tačiau dalis ekonomistų ir Seimo narių mano, kad gyventojus reikia paleisti iš antrosios kaupimo pakopos, leisti jiems pasiimti pinigus taip, kaip padarė Estija.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje dirbanti Asta vis dažniau pagalvoja apie pensiją: specialiai pinigų neinvestuoja, bet dalyvauja antroje pensijų pakopoje.
„Taupoma kažkokia suma, kurią tu atgausi. Ar esame tokie drausmingi, kad tą pačią sumą atidėtum kiekvienais metais ir į savo sąskaitą, netgi kiekvieną mėnesį, tai kažin“, – sako bibliotekos darbuotoja Asta Sarapienė.
Moteris norėtų taupyti daugiau, bet neslepia, kad kultūros sektoriuje atlyginimai nėra patys didžiausi, papildomai atsidėti senatvei sudėtinga.
„Būtume labiausiai ramūs turėdami su Europos Sąjungos šalimis ir užsienio šalimis adekvatų atlyginimą, tada gal tu jaustumeisi saugesnis, bet taip nėra, saugumo čia nėra jokio šimtaprocentinio. Teko girdėti iš buvusių kolegų, kad jie gauna 40–60 procentų šiuo metu uždirbamo atlyginimo, tai tada yra liūdesys“, – kalba Asta.
Kalbinti gyventojai moteriai pritaria:
„Aš pensijos nelaukiu, netikiu, kad aš jos sulauksiu. Tuo labiau, kaip greitai kyla jos metai, riba, aš paprasčiausiai gyvenu šia diena.“
„Nekaupiu tuose pensijų fonduose. Banke šiek tiek turiu ir dar „biškį“ stalčiuke. Viskas, tiek žinių, nelabai yra, ką taupyti.“
„Kaupiu, asmeniškai kaupiu, bet ne fonduose. – Kodėl? Nepasitikit? – Tiesiog mano buvo toks apsisprendimas. Turbūt, kad nepasitikiu.“
Kol gyventojų mintis apie senatvę ir pensiją lydi baimė, pensijų fondai bando skaičiuoti 2022-ųjų rezultatus. Praėjusiais metais fondams sekėsi nekaip. Antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė metinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė beveik minus 14 procentų. Paskutinį kartą panašus blogas rezultatas buvo fiksuotas 2008-aisiais, kai fondų vidutinė metinė grąža nusileido iki beveik minus 20 procentų.
„Jeigu pasižiūrėti tai, kokį mes turtą turėjome praėjusių metų pabaigoje ir kokį turtą turime dabar, jo sumažėjimas turėtų būti apie 400 milijonų. Jeigu mes žiūrime, kiek sumažėjo turto atmetus tai, kad buvo pervesta, tai mes turėtume matyti apie 800–900 milijonų eurų“, – teigia investicinių ir pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Negalutiniais duomenimis, 2-osios pakopos fondų nuostoliai sudarė beveik 840 mln. eurų. Jei šią sumą išdalintumėm visiems gyventojams, kurie kaupia šioje pakopoje, – daugiau nei milijonui 400 tūkstančių žmonių, kiekvienam dalyviui tektų po 600-us eurų.
Šiuo metu 2-os pakopos fondų vertė siekia 5 milijardus 600 milijonų eurų. Ne ką geriau sekėsi ir trečiosios pakopos fondams, kur gyventojai turi sukaupę 222 milijonus eurų.
„Grąžos yra pakankamai panašios, nes pinigai yra investuojami tose pačiose rinkose“, – aiškina T. Gudaitis.
„Prieš vėją nepapūsi. Jeigu rinka krenta, fondai taip pat krenta, stebuklų nebūna. Praeitais metais daugiausia laimėjo energetikai, ne viskas pigo, kai kas ir brango. Tai, kas išgaudinėja energiją, jie uždirbo. Daugiausiai pralošė bendrovės, kurios anksčiau kilo. Įvairios technologijų bendrovės ir tos, kurios aptarnauja žmonių poreikius“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Fondų atstovai nenori kalbėti apie nuostolius, išgąsdinti savo klientų, dėl to pristatydami rezultatus vengia kalbėti, kiek nuvertėjo gyventojų sukaupti pinigai, bando raminti žmones. Esą pensija kaupiama dešimtmečiais, o dėl vienų prastų metų nerimauti per daug nereikia.
„Praėję metai buvo išskirtiniai, pradedant karu Ukrainoje, brangstančia energetika, infliacija ir panašiai. Ką rodo praktika, kad blogus metus po to vėl keičia geri. Turėjom tik vienus prastesnius metus, reiškiasi, kiti 18 buvo geresni“, – tikina T. Gudaitis.
Dalis ekonomistų ir opozicijoje esančių Seimo narių mano, kad Lietuvai reikėtų pasekti Estijos pavyzdžiu, leisti žmonėms pasiimti antrojoje pakopoje sukauptus pinigus, ypač, jei sukauptų pinigų suma nėra didelė.
„Jeigu mes gilinamės į veiklos rezultatus. Jie yra labai mažai prasmingi. Jeigu žmogus gauna 60 eurų tą anuitetą, jo pensija yra 800 eurų. Kodėl tą žmogų reikia laikyti, neleisti jam pasiimti, galbūt jam reikėjo 55-erių metų dantis, implantus įsidėti, kurie yra brangūs. Ar kokia nors kita problema buvo“, – kalba ekonomistas Romas Lazutka.
„Žmogui galbūt reikia šiandien. Pasiliekama, kad sukaupti 6 tūkstančiai dar po 10 metų bus išsigelbėjimas kažkam. Aš nelabai tuo tikiu“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Estijoje matėm, kad tokių žmonių turtas, kai buvo padaryta reforma sumažėjo apie 25 procentus, bet kas atsitiko, tie žmonės išleido pinigus, dar labiau pakaitino infliaciją, o toliau jų pensijos liko tokios pačios, kokios buvo iki šiol“, – tvirtina T. Gudaitis.
Seimo opozicijoje yra registruotų siūlymų, kurie sustabdytų savaiminį žmonių įtraukimą į antrąją pensijų pakopą, leistų iš šios sistemos gyventojams pasitraukti, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu sistemos keisti neplanuoja.
„Bent jau šiuo metu Vyriausybė kažkokių inicijuoti pakeitimų, leidžiančių išsigryninti tuos pinigus ir pasitraukti iš kaupimo arba atsisakyti automatinio įtraukimo, neplanuoja. Liktumėme su mažomis pensijomis ateityje“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Pensijų fondų atstovai aiškina, kad jų klientai ilgainiui per dešimtmečius kaupimo gauna gana didelę grąžą, kuri sugeba kovoti su infliacija, tačiau dalis ekonomistų mano, kad rezultatus reikia matuoti kitaip. Esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei pinigai fonduose. Dėl to esą pensijų sistemą reikia vėl koreguoti.
Galėtų leisti nutraukti pinigus ir juos grąžinti gyventojams jų dalį, o valstybei jos dalį. Iš to dar ir valstybė naudos gautų, nes susigrąžintų skolintus pinigus.
