REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

COVD-19 kartais gali atnešti ne tik mirtį, bet ir dovanoti gyvenimą. Sergantys koronavirusu ir mirštantys žmonės gali tapti organų donorais ir laukiantiems transplantacijos palengvinti būtį ar net gi išgelbėti gyvybę. Tokios dvi operacijos, kuomet buvo persodinti COVID-19 sirgusių žmonių inkstai, atliktos ir Lietuvoje, o viena jų – pirma pasaulyje, kuomet transplantuoti aktyvia koronaviruso forma sergančio donoro inkstai.

COVD-19 kartais gali atnešti ne tik mirtį, bet ir dovanoti gyvenimą. Sergantys koronavirusu ir mirštantys žmonės gali tapti organų donorais ir laukiantiems transplantacijos palengvinti būtį ar net gi išgelbėti gyvybę. Tokios dvi operacijos, kuomet buvo persodinti COVID-19 sirgusių žmonių inkstai, atliktos ir Lietuvoje, o viena jų – pirma pasaulyje, kuomet transplantuoti aktyvia koronaviruso forma sergančio donoro inkstai.

REKLAMA

Tokios operacijos, anot specialistų, labai padėtų per pandemiją nukentėjusiai transplantacijos sričiai, nes lietuviai dėl organų donorystės vis dar prisikūrę mitų ir baimių.

26-erių metų Viktorija geria spaudimą mažinančius ir fosforo perteklių kraujyje šalinančius vaistus, kalcį. Jie reikalingi normaliai neveikiantiems merginos inkstams, nes nuo 6 mėnesių Viktorijai pradėjo vystytis inkstų nepakankamumas, o nuo paauglystės jau prireikė ir hemodializės. Suėjus 18-kai Viktorijai inkstą padovanojo tėtis, bet po 4 dienų Viktorijos organizmas jį atmetė, inkstas plyšo pusiau. Vėliau merginai buvo persodintas mamos inkstas. Su juo Viktorija gyveno 8 metus.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiais metais, deja, įvyko taip, kad inkstas nustojo tiesiog veikti ir man vėl prireikė hemodializių, tai nuo kovo mėnesio, galima sakyti, vat jau pusę metų, aš dealizuojuosi ir vėl“, – teikia inksto donoro laukianti Viktorija Ruliova.

REKLAMA

Tad dabar Viktorija laukia savo inksto donoro. Kol kas ji inksto laukia mėnesį, bet neaišku, ar laukimas nevirs keliais mėnesiais ar metais.

„Tas laukimas, na, sunkus yra, sunkus, nes norisi tikrai kuo greičiau, ypač, kai jau esi susidūrusi su kitu gyvenimu, kai turėjai transplantaciją, nes tai tikrai du skirtingi gyvenimai. Čia dializės, 3 kartus į savaitę, 4 valandas, tu pusdienį turi praleisti jau pačiam dializės centre“, – pasakoja pašnekovė. 

Viktorijai tiktų ir Covid-19 persirgusių žmonių inkstai. Tiesa, tokių operacijų, kai transplantuoti korona virusu sirgusio žmogaus organai pasaulyje tik keletas, o viena jų pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta Kauno klinikose. Donoras buvo persirgęs Covid 19 infekcija ir medikams nustačius, kad jis infekcijos perduoti nebegali, jie sėkmingai atliko transplantaciją.

REKLAMA
REKLAMA

„Persirgusio paciento, kuris negali užkrėsti recipiento, tai galima persodinti bet kuriam recipientui, kuriam tie inkstai labiausiai tinka pagal įvairius kitus tyrimus, o sergančio paciento inkstus, tai be abejo, kad būtų geriausia persodinti arba sergančiam arba persirgusiam pacientui“, – teigia intensyviosios terapijos klinikos vadovas Tomas Tamošuitis. 

Būtent tokia unikali operacija, kai po mirties vis dar aktyvia COVID-19 infekcijos forma sirgusio donoro inkstai buvo persodinti dviems korona virusu persirgusiems recipientams, pirmą kartą pasaulyje buvo atlikta Lietuvoje, Santaros klinikose.

Tokios operacijos, anot medikų, yra labai svarbios per pandemiją nukentėjusiai transplantacijos sričiai, ypač, kai sergančių ir persirgusių šia liga daugėja, o donorų Lietuvoje ne tiek ir daug. Potencialaus donoro kortelę yra užpildę daugiau nei 37 tūkstančiai gyventojų. Lietuva Europos kontekste pagal efektyvių donorų skaičių milijonui gyventojui yra per vidurį ir  lenkia kaimynines Latviją, Lenkiją, Vokietiją ar Švediją, tačiau geriausią donorystės situaciją turinčią Ispaniją dar reikėtų pasivyti ir imti iš jos pavyzdį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Todėl Lietuvoje mes planuojame, norėtume ir galvojame, kad tikrai pasiteisintų įvesti numanomo sutikimo modelį, kai visi, kurie nepareiškė valios netapti, nepareiškė noro netapti donorais, visi potencialiai laikomi donorais“, – kalba „Transplantacijos biuro“ atstovė Lina Mustafinaitė. 

Šiemet Lietuvoje potencialų donorų buvo 92, bet artimiesiems nesutikus ar organams esant netinkamiems, efektyvių panaudotų organų buvo mažiau nei pusė – 42.

„Jeigu pažiūrėti donoro artimųjų atsisakymą būtent tuo lemiamu momentu, tai jis labai daug metų buvo maždaug apie 35 procentai, tai reiškia, trečdalis artimųjų nesutinka dėl donorystės, o dažniausia priežastis yra tiesiog, kad nežinojo, kad apie tai galvojo jų miręs, brangus žmogus“, – sako asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė. 

REKLAMA

Dėl organų transplantacijos žmones vis dar lydi mitai ir baimės.

„Yra manančių, kad bažnyčia galbūt tam prieštarauja, bet tai yra visiškai netiesa. Visi dvasininkai, bažnyčia labai palaiko donorystę. Sako, kad tai yra aukščiausia meilės artimui išraiška. Aš turiu kortelę, tai mane dabar pagaus arba gydytojas nesistengs išsaugoti mano gyvybės, jeigu žinos, kad aš pasirašęs donoro kortelę, bet visa tai yra netiesa ir net šiek tiek juokinga“, – priduria A. Degutytė. 

Per metus Lietuvoje miršta apie 42 tūkstančius žmonių, iš kurių 100 galėtų būti organų donorais. Pusė jų – aktyvūs. Kasmet atsiranda apie 300–400 žmonių, kuriems prireikia organo persodinimo operacijos, tad, anot specialistų, atsidurti laukiančiųjų sąraše yra didesnė tikimybė nei tapti donoru. Lietuvoje daugiausia atliekama inkstų transplantacijų – apie 100 per metus, apie 20 – kepenų, 10 – širdies. Tiesa, donoro artimieji dažnai prašo akių ir širdies transplantacijai neaukoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų