Plačiau apie tai, ar keisis Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su ministru Kęstučiu Budriu.
Lietuvos pasirengimas „dienai X“: kokie konkretūs darbai jau vyksta?
Kalbant apie dieną X, mes nuolat kalbame apie tai, kad reikia ruoštis. Kaip esame pasiruošę ir ar vyksta konkretūs darbai? Ar galite pasakyti pavyzdžių, kaip tai vyksta ir kaip judame į priekį ta linkme?
K. Budrys: Taip, mūsų parengtis ir mūsų namų darbai yra be galo svarbūs, dėl to ir Ankaros viršūnių susitikime siekėme pabrėžti Lietuvos lyderystę – pagal investicijas į gynybos sritį esame pirmi. Taip pat norime, kad visa tai virstų gera paskata mūsų gynybos pramonei – visų pirma per naujas partnerystes, ir tokiu lyderystės keliu rodome kitiems, paskui ką reikia eiti. Ar dėl to visi iš karto ūgtelime savo parengtyje ir atgrasyme?
Jeigu kuris nors nedaro namų darbų, tai ir neūgtelime, nes namų darbai visiems yra labai aiškiai išdėlioti. NATO veikia taip: apsirašėme planą, ką darysime ir kaip efektyviai apsiginsime, tai yra mūsų atgrasymo bilietas.
Jeigu šis planas yra veikiantis, mūsų niekas nepuls, nes nenorės, kad šis planas būtų įgyvendintas. Tam, kad planas būtų įgyvendintas, mums reikia atitinkamų pajėgumų: tiek lėktuvų, tiek laivų, tiek raketų, tiek sausumos tankų pajėgų ir panašiai.
Tie namų darbai yra išdalinti šalims, ir šalys turi juos įgyvendinti – Lietuva tą daro sparčiai, tačiau kai kurie nedirba. Tuos nedirbančius raginame per gerąjį pavyzdį. Prezidentas Donaldas Trumpas ragina labiau pasitelkdamas botagą ir aštresnę retoriką. Prie uždarų durų kalbamės dar intensyviau: negali būti taip, kad viešai sakote, jog viską turite, kai mes žinome, kad neturite – eikite namo ir pasidarykite namų darbus.
Nesakykite, kad labai sunku priimti biudžetą – nepasakokite politikams apie biudžetą, nes visiems sunku jį priimti. Nėra tokios pasaulio valstybės, kurioje tai daryti būtų lengva. Mes norime pademonstruoti, kad net jeigu ir trūksta kokios nors sistemos, mūsų pasiryžimas veikti nuo pačios pirmos minutės ir apginti patį pirmąjį centimetrą nesikeičia – mes vis tiek tai padarysime su tuo, ką turime. Taip turėtų funkcionuoti NATO.
Ar JAV gintų Europą nuo Rusijos?
Ar jaučiamas NATO užnugaris Europai, jeigu išties kiltų Rusijos grėsmė ir būtų peržengtos tos raudonos linijos?
K. Budrys: Aš net neabejoju dėl JAV dalyvavimo, neturiu jokių abejonių. Jeigu turėtume abejonių, darytume visiškai kitokius namų darbus. Visų pirma, NATO taip pat yra ir branduolinis Aljansas. Yra ne tik konvencinės pajėgos, bet ir branduolinės pajėgos. Mes apie tai plačiai nekalbame ir pareiškimais nesišvaistome, skirtingai nuo Rusijos ar Baltarusijos, bet jeigu reikėtų, viskas būtų panaudota. Branduolinio atgrasymo atžvilgiu būtų panaudoti Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgumai, taip pat ir šiek tiek Jungtinės Karalystės pajėgumai, nes Prancūzija tame nedalyvauja.
Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos nebūtų NATO dalis, tai Europai visų pirma reikėtų pradėti rūpintis branduoline ginkluote, nes be jos mes neatgrasytume nieko, tačiau mes to nedarome. Priežastis, kodėl to nedarome, yra ta, kad neabejojame JAV dalyvavimu NATO.
Ką privalėsime padaryti konvencinėmis pajėgomis – sausumos pajėgomis, ką esame įpratę matyti – tankais, šarvuota technika, artilerija ir panašiai, turėsime padaryti Europoje. Amerika mums aiškiai sako: beveik viską turėsite padaryti patys Europoje ir čia jūs turite auginti tuos raumenis.
Ar Vladimiro Putino režimas silpnėja?
Dabar matome atakas Maskvoje, vieną po kitos, ir jau kelias dienas tos atakos išties didžiulės. Kaip jūs manote, ar tai gali sustabdyti Vladimirą Putiną ir jo režimą?
K. Budrys: Tai, kad verčia bent jau Rusijos visuomenę permąstyti, kur yra Rusija – tai akivaizdu. Tai, ką mes matome viešojoje erdvėje – ar tai būtų muštynės prie degalinių, ar keiksmų lavinos iš balkonų stebint, kaip liepsnoja dar vienas fabrikas ar kita svarbi kritinė infrastruktūra – tikrai priverčia galvoti, kur mes esame.
Ar praėjus tiems 4 metams tapome saugesni? Ką mes pasiekėme? Kodėl mano kaimynas žuvo, kodėl pusbrolis, brolis ar sūnus turėjo žūti? Ukrainoje yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų ir tai turėtų daryti tam tikrą spaudimą.
Akivaizdu, kad svarstyklių lėkštutės krypsta į kitą pusę, Ukraina stabilizavo frontą atskiruose ruožuose, perėmė iniciatyvą, ir dėl to kyla diskusijos, ką toliau gali daryti režimas. Mano patarimas būtų labai konkretus ir aiškus: eiti ir sėsti prie derybų stalo. Tą daryti jie jau seniai buvo raginami, ir su tuo Ukraina sutiko daugiau nei prieš 1,5 meto.
Jie pasakė, kad pilnos apimties paliaubos mums yra priimtinos – sėdame ir deramės. Visi labai tikisi, kad ir Rusija priims tokį sprendimą, o ne padarys kokią nors papildomą kvailystę, pradėdama visuotinę mobilizaciją ir tokiu būdu dar labiau įkaitindama visuomenę, ar nuspręsdama imtis kokių nors avantiūrų pasienyje su kitomis šalimis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
