Apie tai laidoje kalbėjo buvęs krašto apsaugos viceministras, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Naujos pareigos
Jūs visai neseniai buvote krašto apsaugos viceministras, atsakingas už visuotinės gynybos klausimus ir šią politikos sritį. Dabar, kai pradėjote vadovauti asociacijai, ar, jūsų manymu, bus paprasčiau ką nors nuveikti visuotinės gynybos labui?
T. Godliauskas: Aš manau, kad tai vienas su kitu dera. Visuotinės gynybos pastangos, kurias daro valstybė, nėra vien tik valstybės pastangos. Tai yra pastangos, kurias turi įdėti ir asociacijos, ir ūkio subjektai, ir patys piliečiai.
Man tai iš principo dera. Asmeniniu požiūriu, man pačiam galbūt bus didesnė koncentracija į labai konkretų tikslą, nes eidamas pareigas Krašto apsaugos ministerijoje savo atsakomybės lauke turėjau nemažai ir kitų atsakomybių, kurios nebūtinai buvo susijusios su mobilizacija ar piliečių pasirengimu.
Dabar iš tikrųjų fokusas bus būtent į darbą su pilietine dalimi, organizacijomis, nevyriausybiniu sektoriumi ir ūkio subjektais. Žinoma, tam tikra prasme bus ir sąlytis su valstybe, nes pagrindinis asociacijos tikslas vis dėlto yra veikti kartu su ja.
Mes nemanome, kad šis klausimas yra vien asociacijos vaidmuo. Pirmiausia tai yra valstybės vaidmuo, o kartu su valstybe mes galime padėti tam tikrose vietose, kur jai galbūt trūksta laiko ar resursų.
Šioje vietoje galima mobilizuoti ir visuomenės, ir organizacijų dalį, prisidėti prie aktyvesnių komunikacinių kampanijų šiuo klausimu. Taip pat aiškiau orientuoti tiek piliečius, tiek organizacijas dėl jų rolės ir vaidmens. Be abejo, galima kalbėti ir apie tam tikras veiklas, kurios stiprintų tiek organizacijų, tiek piliečių atsparumą.
Ar esame pasiruošę dienai X?
Kokie yra iššūkiai ir kodėl viskas nevyksta greičiau? Ar mes apskritai dabar galime pasakyti, kiek žmonių žinotų savo vietą, jeigu išauštų diena X? Kokia situacija yra dabar, ko reikia, kad viskas vyktų greičiau, ir kokie pagrindiniai iššūkiai?
T. Godliauskas: Dabar iš principo, jeigu labai nesuklysiu, pagal paskutinius matavimus bendras piliečių nusiteikimas ginti savo šalį ginklu arba ne ginklu yra apie 50 proc. Tai nereiškia, kad mes žinome, kokiame žinojimo, parengties ar pasiruošimo lygyje jie yra.
Vienas iš asociacijos tikslų yra, kad pilietinėje dalyje būtų ne tik kompetencijų įgijimas, bet ir aktyvus veiksmas, kuriame piliečiai dalyvautų. Tai reiškia ne tik žinoti savo vaidmenį ir rolę, kas yra be galo svarbu supratimui, susiorientavimui ir savęs nuraminimui, bet ir turėti tam tikrų kompetencijų bei žinių.
Jas galima gauti tiek per valstybės organizuojamus kursus ir veiklas, tiek per įvairias organizacijas – pradedant Šaulių sąjunga ir baigiant pilietiškumo kursais, kuriuos dėsto Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas.
Jei matuotume ne tik žinojimą apie savo vaidmenį ir rolę, bet ir tam tikros veiklos atlikimą, tada turėtume realų vaizdą, kaip tai atrodo. Šiai dienai bendras vaizdas yra apie 50 proc. visuomenės nusiteikimo ginti savo šalį įvairiais būdais.
Kalbant apie gynybą ginklu, tas procentas, aišku, yra mažesnis, bet bendras rodiklis yra toks. Iš mūsų perspektyvos žiūrint, Suomija yra vienas iš modelių, kurio link turbūt judėsime ir norėtume judėti.
Suomijos modelis yra vienas iš pavyzdžių, kai sistema savaime tampa atgrasymo faktoriumi. Ne tik dėl to, kad jie turi galingas oro ar jūrų pajėgas, bet ir dėl to, kad turi didžiulį rezervą, o didelė dalis žmonių, apie 83 proc., žino, ką, kur, kaip tai darys. Jie nori ginti savo šalį.
Organizacijos taip pat žino, kaip visa tai veikia. Šitoje vietoje mūsų ambicija yra judėti link didesnio gyventojų žinomumo, integralumo su valstybe ir pasiruošimo visuotinei gynybai. Lygiai taip pat yra ir su ūkio subjektais.
Galbūt ambicija šiek tiek mažesnė, bet norėtume artėti prie skandinaviško modelio, kuris sako, kad bent pusė ūkio subjektų dar taikos metu turi labai aiškiai suprasti, ką jie darys, su kuo tai darys ir ar jų žmonės bei darbuotojai apie tai žino.
Darbuotojas, atėjęs į įmonę ir nežinodamas, ką reikėtų daryti, pirmiausia turėtų klausti ne valstybės, o savo darbdavio, vadovo, lyderio ar direktoriaus: kur aš būsiu, jeigu valstybėje susiklostys tokia situacija, ar ši institucija, ši darbovietė tęs darbą?
Vadovas turi atsakyti į šį klausimą. Jeigu vadovas nežino, jis turi ieškoti atsakymų. Šitas suorientavimas bus vienas iš mūsų didžiųjų tikslų. Padėti susiorientuoti ūkio subjektams ir iš principo padaryti kokybinį pokytį, kad skaičiai, kurie dabar rodo gana žemą integravimąsi su valstybe, būtų gerokai didesni.
Taip pat asociacija jau dabar kuria visuotinės gynybos modelį. Tam pasitelkiamas amerikiečių „think tank‘as“, turintis labai didelę ekspertizę. Tai buvęs NATO vyriausiasis pajėgų vadas generolas Breedlove’as, Benas Hodgesas, buvęs Suomijos kariuomenės vadas, Pietų Korėjos ir Izraelio generolai.
Visa tai leidžia įvertinti, ką turime Lietuvoje, ir paimti geriausias patirtis iš kitų visuotinės gynybos šalių. Labai tikiuosi, kad rudenį ateisime su Lietuvos visuotinės gynybos modeliu, kuris dabartinį modelį padarys dar tvaresnį. Jis galėtų atnešti tam tikrus siūlymus ir sprendimus, kurių reikia būtent tam proveržiui padaryti.
Visuotinis šaukimas
Ar šis modelis įmanomas be visuotinio šaukimo ir be didesnio moterų įtraukimo? Ar tai yra nesusiję dalykai?
T. Godliauskas: Labai geras klausimas. Iš tiesų prieš kelias savaites, kai Lietuvoje turėjome suomių ekspertus, taip pat Izraelio ir Pietų Korėjos generolus, net ir pats į visuotinį šaukimą pasižiūrėjau šiek tiek kitaip.
Žiūrint iš Suomijos perspektyvos, universalus visuotinis šaukimas, prie kurio jie jau beveik yra priėję, tai yra tiek vyrų, tiek moterų šaukimą. Jis nėra vien tik kariuomenės rezervo konstravimo įrankis. Iš principo tai yra visuomenės sujungimo, valios, pilietiškumo ugdymo priemonė.
Tai duoda visai kitą vertę ne tik kariuomenės pajėgumui, bet ir piliečiams, sistemai, socialinės atskirties mažinimui. Taip pat turi ekonominę prasmę ir ekonominį dividendą. Šitoje vietoje visuotinis šaukimas, kalbant apie visuotinę gynybą, be abejo, yra vienas iš kertinių elementų.
Visą „Žirnių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
