Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
Kodėl aplinkosaugininkai priešinosi Kęstučio Mažeikos skyrimui?
Pradėkime nuo aplinkosaugos organizacijų. Jos kreipėsi į prezidentą, kad neskirtų jūsų žemės ūkio ministru, tačiau prezidentas teigia, jog prezidentūra išgirdo jų nuogąstavimus, bet neturi kito pasirinkimo ar galimybių. Kaip vertinate tokius organizacijų pasipriešinimus?
K. Mažeika: Aš vertinu tai kaip savo praėjusio darbo įvertinimą ir motyvaciją dirbti toliau, manau, kad tikrai sudarysime galimybes ir minėtoms organizacijoms. Jos vadinasi aplinkosaugos, nors aktyviai veikia ir žemės ūkio sektoriuje, gauna gerokai didesnes išmokas nei eiliniai žemdirbiai ir manau, kad šį klausimą tikrai iškelsime.
Tos organizacijos galės apie savo tikslus ir sąnaudas pakalbėti, paaiškinti visiems Lietuvos ūkininkams ir savo veiklą pagrįsti – esminis dalykas yra atvirumas, kurį pažadu. Reikia kalbėti apie tai, kad išmokų krepšelis, kuris Lietuvoje siekia tik 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, turi būti paskirstomas sąžiningai.
Jeigu tame krepšelyje atsiranda tokių, kurie yra gudresni, kuriems prie vieno ar kito ministro sudaromos palankesnės sąlygos ir jie gali gauti didesnę to krepšelio dalį negu visi kiti, tai, manau, nėra sąžininga.
Turime atvirai apie tai kalbėti, išdiskutuoti, kad pirmiausia nebūtų susipriešinimo tarp pačių ūkininkų ir aplinkosaugininkų. Jeigu nebūtų ūkininkų, jeigu nebūtų vykdoma ūkinė veikla, net ir tose pačiose saugomose teritorijose, ką rodo mokslo atlikti tyrimai, jos nyktų. Ta veikla neturi būti atribojama, turi būti sinergija, akivaizdus supratimas ir susitarimas, o ne susipriešinimas.
Ministras žada daugiau dialogo
Kaip suprantu, komunikacija, dialogas yra vienas jūsų svarbiausių prioritetų?
K. Mažeika: Taip, turbūt tai išplaukia ir iš to, ką matėme dirbdami komitete. Juolab kad esu, kaip galima juokauti, be 5-ių minučių 5-as ministras per 3-us metus. Galima palyginti visus 5 ministrus – 2 šioje valdančiojoje daugumoje, 2 praėjusioje.
Skiriasi komunikacija, darbai, santykis su ūkininkų bendruomene, su aplinkosaugininkų bendruomene. Susipriešinimas, kuris buvo su visuomene, manau, mažėja. Visuomenė supranta, didžioji jos dalis, kad jeigu nebus ūkininkų, mūsų maitintojų, kils didžiuliai iššūkiai, tai galėjome pamatyti per koronaviruso pandemiją, kai trūko kai kurių produktų, o dabar matome tą patį.
Kalbame su žmonėmis ir kiekvienas savęs gali paklausti, ypatingai gyvenantis mieste, kada paskutinį kartą valgėte skanių kaimiškų lašinių? Apie tai dažniausiai tenka kalbėti – kada galėsime valgyti savo sveiką, gerą maistą.
Svarbiausias dalykas – vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, socialinės įstaigos. Kalbu apie tas įstaigas, kurios išlaikomos iš viešųjų pinigų. Tėvai ar ligoniai, kurie gydosi ligoninėse, mato, kai jiems atneša kaimyninės šalies, lenkišką varškę, sūrelį ar obuolį. Tai atrodo keistai, kai mes kalbame apie 3-čius metus besitęsiančią pieno krizę arba apie tai, kad mūsų daržovių, vaisių augintojai neišgyvena, nes jų produkcijos supirkimo kainos yra žemiau savikainos.
Pirmieji darbai yra žengti žingsnius, kad viešieji pinigai sveikatos apsaugos, švietimo, krašto apsaugos srityse pirmiausia tarnautų mūsų vietinių gamintojų produkcijos tiekimui į tas viešąsias įstaigas, kurios ir perka šiuos produktus. Tai yra turbūt vienintelis kelias, kad ūkininkai, kurie gamina, augina, turėtų galimybę išgyventi. Situacija tikrai bloga, tokios blogos situacijos per nepriklausomybės laikotarpį sunkiai prisimenu, o per paskutinius 10 metų to nėra buvę.
Kada paskutinį kartą valgėte gerų, lietuviškų lašinių?
K. Mažeika: Paskutinį kartą valgiau Radviliškio rajone vykusioje šventėje. Buvo džiugu, kad vis dar yra tokia galimybė, beje, ir Alytaus rajone per Mindaugines valgiau. Tikrai smagu, kad bendruomenių kiemeliuose, kaime ir šventėse to dar galima rasti, tačiau kitas svarbus dalykas yra pats procesas ir kontroliuojančios įstaigos. Atrodo, turėtų būti bendras valstybės reikalas padėti žmogui užauginti ir parduoti, kad jo produktas pasiektų galutinį vartotoją, bet yra sudaryta tiek kliūčių, kad žmonės nuleidžia rankas ir sako: „Sau gal ir pasigaminsiu, bet eiti tą kryžiaus kelią, kad produkcija pasiektų vartotoją, man tiesiog nelaiko nervai“.
Kitą pažadą ir ryžtą turime dėl biurokratinės naštos mažinimo – apie ją plačiai kalbama daug metų, bet jau esame susidėlioję tam tikrus žingsnius. Kviečiame žemdirbių, perdirbėjų bendruomenes, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus – tuos, kurie šiame sektoriuje mato galimybių logiškiems sprendimams.
Šiame skaitmenizacijos ir technologijų amžiuje daug ko galima išvengti. Paprastas pavyzdys – šaldytuvų temperatūros žurnalų pildymas, už kurio nepildymą gresia didžiulės sankcijos. Šiandien visi šiuolaikiniai šaldytuvai turi atmintį, automatiškai fiksuojančią temperatūrą, realiai tas žurnalas yra tik įrangos dubliavimas. Tokių pavyzdžių yra aibė. Norėtųsi kuo greičiau parengti tvarkas ministerijai ir pavaldžioms įstaigoms, kad atsisakytume perteklinių reikalavimų ir prisitaikytume prie šio laikmečio.
Prezidentas paminėjo, kad pasigedo konkrečių jūsų sprendimų. Kur dar tie konkretumai gali būti, ką keistumėte ir kokių darbų imtumėtės pirmiausia?
K. Mažeika: Diskusijoje pasiūliau po 2 ar 3 pavyzdžius. Galbūt reikėjo prezidentui pasiūlyti ir po 4 ar 5, bet turbūt pritrūko laiko, manau, kad tikrai bus dar galimybių. Norėtųsi, kad pirmiausia tas konkretumas atsirastų visame mūsų valstybės aparate. Žinome situaciją, kai nebuvo net premjero patarėjo žemės ūkio klausimais, tai labai matėsi, kai strigo projektai.
Seime nesulaukdavome ministro ar viceministrų su svarbiais projektais, nes jie paprasčiausiai nepraeidavo per Vyriausybę, trūko susikalbėjimo.
Lygiai taip pat ir prezidentūroje, ypač artėjant svarbiam periodui dėl ateinančio finansavimo laikotarpio. Čia mano palinkėjimas, kad komanda būtų sustiprinta, nes ministerijoje dedame didžiules pastangas, išlaikome aukščiausios kompetencijos specialistus, ruošdamiesi sunkiam derybų laikotarpiui.
Prie stalo, kur bus deramasi dėl finansinio krepšelio Lietuvai, nesėdės žemės ūkio ministras, ten sėdės prezidentas. Mes jam padėsime, kiek galėsime, tai yra mūsų pareiga, bet prie derybų stalo sėdės vienas prezidentas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
