REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

REKLAMA

Lietuvoje ne tik kainos auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, aiškėja, kad ir būsto paskolų palūkanos mūsų šalyje džiausios iš visų Europos Sąjungos šalių. Bankai aiškina, kad pastaruoju metu palūkanos smarkiai didėjo dėl tarpbankinių palūkanų normų augimo. Gyventojai įsitikinę, kad ir mūsų bankai nepagrįstai „gręžia“ klientus:

„Šiuo metu tikrai neimčiau paskolos, nes rizikos tikrai labai didelės ir kyla paskolos palūkanos ir nežinosi kada.“

„Ar bankai smaugia? – Man atrodo, taip. Šiek tiek. – Kaip? – Nes didėja palūkanos, dabar sunku, infliacija didelė, todėl žmonėms sunku mokėti.“

REKLAMA
REKLAMA

„Va aš turiu kortelę, mokėdavau „Citadelei“ eurą, o dabar mokėsiu 1,99 eur. Vien užtai, kad aš turiu kortelę įsigijusi. Pavyzdžiui, mokesčiai, jeigu neini į terminalą, irgi pakilo.“

REKLAMA

Įmokos už būsto paskolas šovė į palubes. Paskolas ėmusiems seniau palūkanos dabar auga mažiau, mat jie turi išsiderėję mažesnes bankų maržas, bet naujakuriams įmokos pastaraisiais mėnesiais didėjo net keliais šimtais eurų. Lietuvos banko duomenimis, atmetus dėl Europos Centrinio Banko sprendimų didėjančias tarpbankinių palūkanų normas, likusią palūkanų normą nustatančios šalies bankų maržos taip pat didžiausios Europoje.

„Marža yra besiskirianti Europoje ir, iš tikrųjų, Lietuvoje maržos dalis yra viena didesnių ir tokia tendencija tęsiasi nuo 2016–2017 metų, kuomet maržos dalis Lietuvoje būtent padidėjo ir tapo viena didesnių euro zonoje“, – teigia Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau Lietuvos bankų asociacija didėjančias įmokas už būstą sieja su Europos Centrinio Banko pakelta palūkanų norma. Ji dabar siekia 2,25 proc. Nors būsto paskolos brangsta, bankai nepasigenda prašytojų įsigyti naują butą ar namą.

„Kiekviena kredito įstaiga privalo patikrinti gyventojo pajamas ir įvertinti, ar gyventojui bus galima grąžinti paskolą, atsižvelgiant į jo pajamas, galimus jų pokyčius. Tad yra saugikliai matyti ir vartotojams apsaugoti“, – tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Europos Centrinio Banko duomenimis, Lietuvos bankai iš gyventojų nulupa didžiausias palūkanas euro zonoje. Pas mus vidutiniškai palūkanos siekia beveik 3,5 proc., nors euro zonos vidurkis nesiekia nė 2,5 proc. Pigiausios būsto paskolos Maltoje ir Prancūzijoje. Ekonomistai sako, kad Lietuvoje bankams pelnytis iš žmonių labiau nei kitose šalyse leidžia per maža konkurencija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Matėme kai kurių bankų pasitraukimą, kai kurių bankų susijungimą, kai kurių bankų skolinimo mažėjimą ir to pasekoje mes turėjome, kad koncentracija iš tikrųjų išaugo ir pasiekė ganėtinai aukštą lygį 2018, paskui 2019 metais. Vėliau matėme, kad į rinką atėjo naujų žaidėjų ir nuo 2019 metų ta marža ėmė mažėti ir sumažėjo nuo kažkur 2,5 proc. kas buvo pikas 2019 metais iki 2 ir šiek tiek mažiau procentų, ką turime dabar“, – sako J. Markevičius.

Itin išaugusios palūkanos gyventojus privertė stabtelėti prie bankų durų ir atšaldė norą grimzti į skolas. Pastaruoju metu dėl išaugusių tarpbankinių palūnkanų normų besiskolinančiųjų būstui mažėja:

REKLAMA

„Tai pakeitė mūsų sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimynai. Planavome pirkti, ieškojome, bet matydami augančias palūkanų normas, girdėdami aplinkoje kaip bičiuliams auga paskolų kaštai, įvertinome tai. Darome prielaidą, kad nekilnojamas turtas pigs, paskolos augs, pasiūla didės, turėsime daugiau galimybių rinktis ir priimsime sprendimą galų gale skolintis, nes šeimos ūkiui pirkti nuosavomis lėšomis tikrai yra reta galimybė.“

Daug metų pūtėsi nekilnojamojo turto burbulas, nes gyventojai graibstė būstus. Visgi, statistikos duomenimis, lietuviai išlieka vieni mažiausiai besiskolinančių Europoje.

„Nepaisant to, kad pastaraisiais metais aktyviai buvo teiktos būsto paskolos, gyventojų įsiskolinimas augo, bet jis tebėra vienas mažiausių Europoje ir lyginant su pajamomis, kadangi ir pajamos sparčiai augo, tas santykinis įsiskolinimo dydis taip sparčiai net ir nedidėja“, – aiškina J. Markevičius.

Imantiems būsto paskolas ekspertai siūlo apeiti visus bankus, o ne apsiriboti dviem ar trim. Taip pavyktų gauti geriausią pasiūlymą. Be to, netolimoje ateityje ketinama paprastinti sąlygas lietuviams imti paskolas iš kitų Europos bankų, dabar nevykdančių veiklos Lietuvoje.

Per tris dešimtmečius nepriklausomybės nei viena valdžia nesugebėjo pažaboti Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų (nenori). Pakaktų bankų pervedamas lėšas į "headquarter'ius" apmokestinti progresiniu 15-50% mokesčiu nuo pervedamos sumos dydžio ir įvesti progresinį 25-75% mokestį akcininkams išmokamiems dividendams. Kaip mat palūkanos taptų minusinėmis, o paslaugos atpigtų dešimtimis kartų. Tai ką dabar išdarinėja bankai yra aferizmas ir plėšikavimas. Nuo klientų lupa, net ne kelintą, o keliasdešimtą kailį. Gauna šimtamilijoninius pelnus, tačiau pelno mokestį moka vos nuo kelių dešimčių milijonų, nes didžiausią pelno dalį tariamai grąžina "headquarteri'iui" už tariamai suteiktas apyvartines lėšas. Taigi, susimažina grynąjį pelną ir moka mokesčius tik "dėl vaizdo". Kai mato, kad niekas nesiruošia jų tramdyti, tai apetitas jiems dar labiau kyla, ir kuo toliau, tuo dar labiau plėšikauja.
Emigravęs senokai, buvo minčių grįžti, bet kovidas ir Lietuvos valdžios bajeriai galutinai tokį norą pribaigė. Nepamenu čia kad bankui už kažką mokėčiau. Dabar Lietuvoj aktyviai reklama suka - 5G jau ČIA!!! - kažkada šalis buvo viena iš pirmų pasaulyje šioje srityje - ir dar už tai (5G) papildomai susimokėti.... nuo metų pradžios naudoju 5G - už tą pačią kainą mėnesio net padvigubino GB. Kainos gimtinėje - baisiau negu baisu ir juokingi pardavėjų pasiteisinimai, kad maža rinka ir mes perkam už didesnes kainas. Už dvigubai didesnes?? Elektros afera išvis landsbergijos triukas - sutartys 6 metams!! ŠEŠIEMS! A jūs rimtai? Ir jie gali bet kada pakelt kainas ar bankrutuoti, bet jums nutraukt sutartį bauda baisinė.
Veršių šalis,tai mulkina visi kas mėginti,pradedant konservais
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų