Bandymai įamžinti snaigę: pažintis su fotografu, baltos žiemos laukiančiu kaip kokio stebuklo

Baltos žiemos vaizdai džiugins nebeilgai – termometro stulpeliui kylant aukštyn, sniegas tirps ir jo vis mažės. Bet nusiminti nevertėtų – baltu, sausu sniegu dar galėsime džiaugtis kelias dienas, o kad magiškos žiemos atsiminimas išliktų ilgiau – galite pabandyti nufotografuoti snaigę, kaip tai padarė vienas lietuvių gamtos fotografas.

„Į lauką išeiti negali, paskui briedžius lakstyt negali, tai belieka nueiti į balkoną gaudyt snaiges“, – sako Gamtos fotografas Marius Čepulis.

Keletą snaigių gamtos fotografui Mariui pagauti visgi pavyko.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Bandymai įamžinti snaigę: pažintis su fotografu baltos žiemos laukiančiu kaip kokio stebuklo

„Galima gaudyti su liežuviu, bet tada bus sunku jas nufotografuoti, galima gaudyti ant kokio šuns arba katės, vėl gi bus sunku gaudyti šunį ar katę paskui su snaigėm. Galima fotografuoti ant įvairių rūbų, esu fotografavęs ant šalikų, ant megztinių“, – pasakoja M. Čepulis.

Marius snaigę pagavo ir nufotografavo ant atšaldyto stiklo. Pasak vyro, ant jo puikiai matosi snaigės struktūra. Fotografas sako, kad turint tinkamą įrangą, nufotografuoti snaigę gali pabandyti kiekvienas.

„Jei turi fotoaparatą arba turi telefonas su makro funkcija, kad būtų galima fotografuoti smulkius objektus arba priedėlį prie telefono. Būna tokie, kur užsideda ir tada gali kaip su mikroskopu žiūrėti ir fotografuoti. Tai reikia tokių dalykų, nes reikia atsiminti, kad snaigės yra labai mažos, pačios didžiausios siekia vos 5 milimetrai“, – teigia M. Čepulis.

Snaigės ne tik nepaprastai mažos, kiekviena jų unikali. Nors šių ledo kristalų iškrenta neįvardijamas skaičius, dviejų vienodų formų snaigių nerasime.

„Jos yra unikalios dėl vienos įdomios priežasties, todėl, kad tiesiog labai labai daug gaunasi, kad molekulių sudaro kiekvieną snaigę. Gaunasi apie 10 kvintiljonų. Kvintiljonas tai yra milijonas milijonų milijonų milijonų miljonas“, – kalbėjo fizikas Pijus Vaškevičius.

Snaigės formuojasi priklausomai nuo oro ir drėgmės temperatūros. Jos išskirtinės ne tik savo forma, kurių priskaičiuojama keliasdešimt rūšių, bet ir struktūra.  Įdomu tai, kad didžiąją dalį snaigių struktūrų sudaro prizmės.

REKLAMA

„Jeigu  pasuki snaigę tam tikru kampu, tokias vaivorykštines spalvas matai“, – sako P. Vaškevičius.

„Jeigu žvelgtumėm mėnesį į priekį, na tos tendencijos yra tokios, kad oro temperatūra bus arti daugiamečių normų, net gi šiek tiek žemesnė. Vasario temperatūra -3,2. Tai, ko gero, tos žiemos dar šiek tiek turėsime“, – sako klimatologas Donatas Valiukas.

Nors klimatologai turi gerų naujienų žiemos mėgėjams ir žada, kad sniego vaizdai dar turėtų džiuginti, bet Lietuvoje iškritusio sniego rekordą vargu ar pasieksime.

„1931 metais kovo mėnesį Laukuvoje išmatuota 94 centimetrų storio sniego danga“, – pasakoja D. Valiukas.

Jei pažvelgus ne taip jau seniai, 1995-1996 metais sniego pusnys siekė 80 centimetrų. Na, o šią žiemą sniego storis dalyje Lietuvos viršijo kiek daugiau nei 20.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų