Vis tik kai kurie ekonomistai svarsto, kad sutelkęs kariuomenę Putinas nori Ukrainą sužlugdyti ekonomiškai – nuo Krymo užgrobimo ukrainiečių atlyginimai smarkiai kilo į viršų, o eilinių Rusų pajamos priešingai – mažėjo.
Rusams šantažuojant pasaulį ir grasinant Ukrainos užpuolimu, rinkos jau reaguoja. „The Moscow Times“ skelbia, kad dėl akcijų kritimo, turtingiausi rusų milijardieriai jau prarado 28 milijardus dolerių.
„Tiek Rusijos rublis, tiek Ukrainos grivina krizės piko metu, euro atžvilgiu, atpigo dešimtadaliu, kas per porą savaičių yra neįtikėtinai prastas rezultatas, o Rusijos viena iš pagrindinių biržų RTS per porą savaičių nukrito apie 20 procentų“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dar šią savaitę Zelenskis telefonu Gitanui Nausėdai guodėsi, kad Putino kariuomenė už vartų ukrainiečiams neša didelius finansinius nuostolius, palaikyti smunkantį grivinos kursą kainuoja šimtus milijonų:
Vien tiktai nuo sausio mėnesio pradžios Ukraina, prezidento Zelenskio žodžiais, prarado apie 800 milijonų dolerių, tam, kad palaikytų savo valiutos kursą.“
Bet klausimas, kam ekonomiškai ši įtampa ir karas, jei toks būtų, naudingesnis. Anot ekonomistų, Rusijos kišenės taip pat skaudžiai tuštėja ir tuštės.
„Naujų teritorijų užgrobimas reikalauja papildomų resursų, tai vienas aspektas, ir kitas, aspektas, Rusija puikiai supranta, kad didesnė karinė eskalacija reiškia griežtas Vakarų sankcijas prieš Rusiją, kas reiškia ir rublio kurso kritimą ir galimą atjungimą nuo visokiausių bankinių paslaugų, sankcijas bankams, sankcijas energetikai, kuri neša Rusijai pagrindinius pinigus“, – teigia A. Izgorodinas.
Vis tik ukrainiečiai dabar, panašu, pasiryžę dar įnirtingiau ginti savo šalį nuo okupantų nei Krymo okupacijos laikais. Eiliniai ukrainiečiai sako neturintys ko prarasti.
„Aš klausiu savo draugų ir jie sako, kad dabar jie tikrai prisijungs prie partizanų. Taip sako net už mane vyresni draugai, jie galvoja, kad neturi ko prarasti ir niekas nenori gyventi rytų Ukrainoje“, – kalba Kijevo gyventojas Serhėjus.
2014-aisiais rusams užpuolus Ukrainą ir okupavus dalį teritorijos, karas taip ir nesibaigė. Bet jei fronto linijos nusistovėjo, tai ekonominės lenktynės pakrypo ne rusų naudai. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad nuo to laiko Ukraina pradėjo sparčiai vytis Rusiją pagal vidutines algas. Mat Rusijos ekonomika užgrobus Krymą sustojo vietoje.
„Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl ko Rusija nusprendė pažvanginti ginklais, nes pagal atlyginimų augimą Ukraina labai sparčiai pirmavo prieš Rusiją, ir jeigu 2015 metais atlyginimai Ukrainoje sudarė vos trečdalį rusiškų atlyginimų, tai dabar tas procentas siekia 70 procentų, ir matyt dar 3-5 metai, būtų susilyginęs“, – sako Ž. Mauricas.
Dabar Ukrainoje vidutinė alga į rankas yra daugiau nei pusketvirto šimto eurų. Rusijoje maždaug 2 šimtais didesnė. O palyginimui Lietuvoje – bemaž dvigubai daugiau nei Rusijoje. Virš tūkstančio eurų į rankas. Nors Rusijai užgrobiant Krymą algos Lietuvoje ir Rusijoje buvo daugmaž vienodos. Ekonomistai sako, kad dėl režimo Kremliuje, Rusijoje labiau vengia investuoti vakarų verslininkai.
„Kaip šuo ant šieno gulintis, tada kažkam kitam pakenksiu, nes kitos šalys nuvažiavę jau labai toli į priekį. Baltijos šalyse atlyginimai 2-3 kartus beveik didesni, nei Rusijoje, Vyšegrado šalyse panaši situacija, net Rumunijoje atlyginimai gerokai didesni, praktiškai Rusija tampa viena skurdžiausių, jeigu ne skurdžiausia valstybė ES“, – teigia Ž. Mauricas.
Nors Putinas dar šią savaitę ne tik grasino visam pasauliui karu, bet ir tuo pačiu asmeniškai kvietė italų verslininkus investuoti jo šalyje.
„Noriu pabrėžti, kad Italiją laikome viena iš pirmaujančių ekonominių partnerių“, – teigia V. Putinas.
„Ukrainiečiai sparčiau auga, negu rusai, tik dėl bazės efekto. Nes jų ekonomika keletą metų iš eilės buvo gilioje krizėje, tai nesunku pasiekti ekonomikos augimą, kai tavo ekonomika buvo labai stipriai nukritusi“, – sako A. Izogorodinas.
O ir pati Ukrainos kariuomenė nuo 2014-ųjų padariusi nemažą pažangą. Jau nekalbant apie dabar Vakarų į Kijevą siunčiamą modernią ginkluotę.
„Galbūt Putinas suplanavęs karą pilna apimtimi, ar kažką panašaus, kaip 2014-aisiais. Manau kažkas vis tiek bus. Bet dabar aš matau, kad žmonės jau feisbuke ant nuotraukų dedasi Ukrainos vėliavas. Todėl manau, kad mes jiems sukursime pragarą, ne taip, kaip 2014-aisiais, kai mes priešinomės avėdami sportbačius“, – kalba Kijevo gyventojas Sergėjus.
Na, o jei kils karas, Lietuvos ekonomikai labiausiai gali pakenkti vežėjų problemos, mat nemažai reeksportuojame – iš vakarų krovinius pervežame į rytus. Nežinia ir ar nesumažėtų į Lietuvą dirbti atvykstančių ukrainiečių srautas.
