Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šoktelėjus elektros kainoms, verslas prašo valstybės pagalbos – antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus. Savo ruožtu valstybė siūlo verslui naudoti sukauptus lašinius ir nesitikėti, kad ji visus gelbės. 

Šoktelėjus elektros kainoms, verslas prašo valstybės pagalbos – antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus. Savo ruožtu valstybė siūlo verslui naudoti sukauptus lašinius ir nesitikėti, kad ji visus gelbės. 

REKLAMA

TV3 žinių „Dienos komentare“ bendrovės „Hanner” vadovas Arvydas Avulis atsakė, ar tikrai verslas per daug nori iš valstybės.

Kodėl valstybė turėtų gelbėti verslą, kuris net ir kovido laikotarpiu turėjo milijardinius pelnus?

Reikėtų pripažinti, kad praėję metai, 2021, buvo tikrai geri, sėkmingi ir verslas uždirbo visai nemažai, bet verslas taip pat sumokėjo ir nemažai mokesčių. Statistika rodo, kad praėjusias metais 1,2 milijardo eurų buvo sumokėta į valstybės biudžetą vien pelno mokesčio.

Jei valstybė suranda galimybių padėti žmonėms, kurie gauna mažiausias pajamas, jeigu šiandien verslui nėra taip gerai, kai elektros kainos pasiekė kosmines aukštumas, pabrango 10 kartų, dujos išbrango, o yra verslų, kurie labai imlūs energijai, todėl dabar jie patiria sunkumų.

REKLAMA

Tai man atrodo, kad būtų visiškai natūralu ir logiška kažkiek solidarizuotis. Jei praėjusiais metais verslas daug mokesčių sumokėjo valstybei, tai valstybė galėtų skirti bent dalį. Galėtų iš 1,2 milijardo, kai sunku verslui, padėti.

Finansų ministrė informavo, kad svarstoma įmonėms, kurių nemažiau nei 10 proc. sąnaudų sudaro energija, atidėti mokesčius. Kaip manote, ar tokios priemonės pakaktų?

Tai būtų tikrai didelė pagalba, bet reikėtų įsivertinti ir tai, kad šiandien dienai dalis pramonės įmonių sunaudoja daug energijos, jų kaštuose energija užima didelę dalį – iki 50 proc. ir daugiau. Jeigu dabar pramonės įmonės negalės konkuruoti Europos, pasaulinėse rinkose su savo produktu ir gaminių kainomis, tai Lietuva praras tam tikras eksporto rinkas.

REKLAMA
REKLAMA

Vokietija taip pat rugpjūčio mėnesį rinkosi, kam padėti – verslui ar gyventojams. Jie, kaip ir Lietuva, nusprendė padėti gyventojams.

Aš manau, kad kiekviena šalis renkasi savo strategiją – kam, kur ir kiek padėti. Aš abejoju, ar tikrai Vokietija nepadės savo didiesiems koncernams, nes puikiai žinau, kad net po 2014 metų, Vokietija stipriai gynė kai kurių Vokietijos koncernų pozicijas Rusijoje. 

Aš abejoju, ar Vokietijos politika šiandien dienai turėtų būti labai geras pavyzdys. Nenorėčiau grubiai pasakyti, kad ta pozicija kartais būna dviveidiška, bet ji keistoka, man nelabai aiški ir suprantama.

Iš vienos pusės lyg ir draugauja su Rusija, iš kitos lyg ir simboliškai remia Ukrainą. Nesakyčiau, kad tai būtų pavyzdys, kuriuo mums reikėtų sekti.

Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje. 

Toks sėkmingas statybų verslas turėtų paieškoti pinigėlių savo kišenėse.
Avulį galėtų pasakyti ir kiek iš valstybės pinigų, lengvatų gavo. Jei visi piliečiai taip skaiciuotų kiek sumokėjo mokesčių ir gavo asmeniškai tai kuo tas baigtūsi.
O kai rekordinius pelnus visi gavo ar darbuotojam mokejo proporcingai?
Tarptautini pranasuma? Anksciau lietuviskos prekes buvo lenkijoj pigesnes nei lietuvoj. Tai cia kur dingo tada visi pelnai uz tokius antkainius?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų