REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Alytuje įvairių sričių specialistai nesutaria, kurių laboratorijų tyrimais vadovautis dėl gaisrui naudoto vandens užterštumo. Vienose laboratorijose ištirta, kad vanduo nėra labai kenksmingas, o kitose – kad labai nuodingas. Tad nutarta dar kartą tirti vandenį.

Alytuje įvairių sričių specialistai nesutaria, kurių laboratorijų tyrimais vadovautis dėl gaisrui naudoto vandens užterštumo. Vienose laboratorijose ištirta, kad vanduo nėra labai kenksmingas, o kitose – kad labai nuodingas. Tad nutarta dar kartą tirti vandenį.

REKLAMA

Manoma, kad gesinant gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje buvo sunaudota apie 80 tūkstančių kubų vandens. Šiuo metu uždaruose rezervuaruose saugoma pusė tiek. Dešimtys tūkstančių pateko į aplinką.

Praėjusią savaitę Alytuje rinkosi įvairių sričių specialistai. Fizikai, chemikai, aplinkosaugininkai, Aplinkos ministerijos atstovai. Alytaus miesto savivaldybė tikėjosi, kad bus priimtas sprendimas ką su vandeniu daryti. Tačiau taip neįvyko. Kelias valandas specialistai ginčijosi kuri laboratorija tiksliau atliko tyrimus.

Gaisrui gerinti naudotą vandenį tyrė kelios skirtingos laboratorijos ir jų rezultatai – skirtingi. Vienur skelbiama, kad vanduo labai nuodingas, kitur – kad didelio užterštumo nėra.

REKLAMA
REKLAMA

„Be abejo, kad netenkina. Norėtųsi, kad greičiau. Mes tikėjomės, kad šiandieną bus siūlymai, kaip valyti tą vandenį ir norėjome pradėti valyti“, – sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

REKLAMA

Nutarta gaisro vandenį tirti dar kartą. Manoma, kad daugybė nuodingų, vėžį sukeliančių medžiagų daugiau gali būti ne pačiame vandenyje, o dumble. Nuosėdų gali būti tūkstančiai tonų. Jas planuojama deginti „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo įrenginyje Šiaulių rajone.

„Realiai tos medžiagos, kurios yra, jos yra pavojingos, tačiau jos yra mėgstančios riebalus, nemėgstančios vandens medžiagos. Didžioji dalis jų susikaupė nuosėdose. Susikaupė visose sistemose, bet ne pačiame vandenyje liko“, – teigė KTU Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.

REKLAMA
REKLAMA

Teigiama, kad vanduo uždarose talpose ir niekam pavojaus nebekelia. Didžiausias kiekis – 30 tūkstančių kubų – yra „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valykloje.

„Padaryti tyrimus ir tada nuspręsti ką daryti. Jeigu jisai tinkamas išleisti arba į aplinką arba perleisti per nuotekų pradžią, viską išvalyti ir išleisti į aplinką“, – kalbėjo „Dzūkijos vandenys“ atstovas Leonas Mackevičius.

Nauji gaisro vandens tyrimo rezultatai bus po poros savaičių. Kodėl skirtingų laboratorijų skirtingi atsakymai – niekas negali tiksliai pasakyti. Tik manoma, kad mėginiai buvo imami iš skirtingų vietų.

„Mes visiškai pasitikime savo akredituota laboratorija. Mėginiai buvo paimti iš karto ir tuos tyrimus mes turime. Jokių abejonių dėl savo laboratorijos mes neturime. Abejonės kyla kitiems“, – pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas Raimondas Sakalauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Penki tyrimai daryti ir dar bus daromi šešti tyrimai. Tai nežinau. Skirtingi tyrimai, skirtingos technologijos. Dabar sutarė visi mokslininkai, kad bus daromi vieni tyrimai. Su visais atstovais ir visais parašais ir lauksime tų tyrimų rezultatų“, – sakė N. Cesiulis.

Dėl gaisro padarytos žalos kreipėsi šešios Alytaus įmonės. Prašoma kompensuoti nuostolius. Per gaisrą Pramonės rajono įmonės negalėjo dirbti. Sumos nuo poros iki 50 tūkstančių eurų. Į Alytaus rajono savivaldybę dėl kompensacijų kreipėsi ir keliolika ūkininkų. Daugiausia tie, kurie negalėjo parduoti pieno ir tūkstančius tonų, o kartu ir eurų išpylė į mėšlą ar į laukus.

Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų