Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Turbūt gerokai daugiau laiko praleidžiame su telefonu, nes daugiau laiko praleidi namuose, tai automatiškai tiek telefonas, tiek kompiuteris greičiau išsikrauna.“
„Kadangi telefonas – neatsiejama dalis nuo darbo, bet galbūt kažkiek tikrai daugiau.“
„Gal porą valandų, bet ne tiek daug, kad ten visą pusdienį ar visą dieną, bet padaugėjo. Vaikams tai pastebėjau…“
Ir štai būtent mokyklinio amžiaus vaikams, pasak akių ligų specialistų, karantino metu regėjimas ėmė sparčiai blogėti. Dėl to yra kalti telefono ir kompiuterio ekranai, į kuriuos karantino metu ėmėme žiūrėti daug daugiau nei įprastai.
Ypač vaikai, kurie buvo priversti mokytis nuotoliniu būdu.
„Jeigu anksčiau nerekomenduodavome vaikams daug žiūrėti į skaitmeninius ekranus, tai dabar jie legaliai į tuos ekranus žiūrėdavo ir po pusdienį, ir po visą dieną“, – sako medicinos mokslų daktarė, oftalmologė Jolanta Bendorienė.
O dažniausias sutrikimas, dėl kurio kreipiamasi į specialistus, yra trumparegystė, kuri pasireiškia suprastėjusiu tolimų daiktų ir objektų matymu.
„Kuo mažesnis ekranas, tuo jis akims yra pavojingesnis. Tarkim, mes jau šiais laikais nelabai bijome, kad vaikas žiūri televizorių, bet labiausiai bijome telefono, nes telefono ekranas yra mažas ir į jį vaikas žiūri iš 20-30 centimetrų. Reiškia, kad akis būna ilga laiką susifokusavusi iš arti“, – pasakoja J. Bendorienė.
Šiuo metu visame pasaulyje nuo trumparegystės kenčia daugiau nei du su puse milijardo žmonių – bent vienam milijardui jų regos sutrikimai gali būti pakoreguoti. Todėl pajutus pirmuosius simptomus kreiptis į gydytojus būtina, nes ilgainiui trumparegystė gali peraugti į rimtesnes ligas.
„Tokio žmogaus jau suaugusiame amžiuje laukia daugybinės ligos, kurios yra nulemtos didelio trumparegystės laipsnio dėl to, kad akis didelė. Tai tinklainės atšoka, glaukoma, katarakta ankstyvesnė. Visos tos ligos ateina anksčiau negu priklausytų žmogui, kuris neturi trumparegystės“, – teigia J. Bendorienė.
Be to, į akių ligų specialistų kabinetus plūstelėjo ir daugiau suaugusiųjų, kurie karantino metu negalėjo gauti reikiamos pagalbos ir užleido pavojingas akių ligas.
„Kai kurie žmonės tas savo problemas išsprendė su vaistininkais, jeigu jos nebuvo sunkios. Bet kai kurie uždegimai liko iš tikro apleisti ir tokie sudėtingi, nes jiems neužteko vaistininkų pagalbos ir jie tiesiog gydėsi kaip išmanė, ir teisingai darė, bet to nepakako“, – kalbėjo J. Bendorienė.
Tai, kad pastarąjį mėnesį suprastėjo gyventojų akių būklė, pastebėjo ir vaistininkai. Karantino metu daug daugiau žmonių ėmė ieškoti preparatų akims – lašiukų, maisto papildų akims.
„Pastaruoju metu daugiau kreipiasi darbingo amžiaus žmonės, daugiau jaunesni, kurie naudojasi telefonais ir kompiuteriais“, – sako „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Jovita Juodsnukytė.
Pasak vaistininkės, bent šiek tiek pagerinti akių būklę galima ir be vaistų.
„Jeigu nusilpimas yra tikrai nedidelis, tai įmanoma tai padaryti tam tikromis akių mankštelėmis bei valgant produktus, kuriuose yra daug vitamino C, vitamino E, žuvų taukų bei daug mėlynių“, – pasakoja J. Juodsnukytė.
Tačiau pasak gydytojos oftalmologės, geriausias natūralus vaistas nuo trumparegystės ir kitų akių ligų yra laukas.
„Geriausias pratimas yra vengti skaitmeninių ekranų, o kitas pratimas – išeiti į lauką. Nes lauke įvyksta daug biocheminių procesų, kurie apsaugo akį“, – teigia J. Bendorienė.
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2050 metų pusė pasaulio gyventojų turės matymo į tolį nusiskundimų. Tačiau tikėtina, kad jau 2030 metais pirmasis skaičius išaugs iki beveik 3,5 milijardo.
