Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Seimui svarstant biudžetą, po parlamento langais reikalaudami didesnių algų piketuoja medikai – visuomenės sveikatos specialistai, teismo medicinos ekspertai.
„Pasityčioja valstybė iš mūsų. Alga mano yra 1 200“, – minėjo visuomenės sveikatos specialistė Daiva Jokubauskienė.
„Iš tokių algų papildomai neįmanoma pragyventi. Juolab, kad viskas brangsta“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė Valentina Kaušakienė.
„Specialistai nesijaučia oriai, specialistai netgi negali kurti šeimų, negali gimdyti vaikų, negali gauti paskolos iš banko būstui“, – kalbėjo Sveikatos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Jolita Pukelienė.
„Jaučiamės pažeminti, neišgirsti“, – pridūrė visuomenės sveikatos specialistė Ala Kuzmienė.
Jau dabar trūksta 500 visuomenės sveikatos specialistų
Visuomenės sveikatos specialistų Lietuvoje 2 tūkst. Neapsikentę mažų algų, jie meta darbą.
„Esame nykstanti rūšis ir, jei nebus atkreiptas dėmesys, visuomenės sveikatos sistema Lietuvoje žlugs“, – įspėjo J. Pukelienė.
Anot federacijos vadovės, visuomenės sveikatos įstaigoms reikia 50 milijonų, o valdžia planuoja skirti 30. Iš šios sumos algoms didinti teliks trupiniai.
„Nu, apie 20 eurų bus. – Ką tai reiškia? – Tai reiškia, kad infliacija yra numatoma 5–6 procentai, tai reiškia visuomenės sveikatos specialistai gyvens dar blogiau“, – aiškino J. Pukelienė.
„Ašaros, ašaros iš tikrųjų“, – sakė A. Kuzmienė.
Nepatenkinti mažomis algomis medikai šaukiasi sveikatos apsaugos ministro. O kad nesušaltų jo laukdami, dar ir pasimankština. Ilgai lauktas ministras daug vilčių, kad ras daugiau pinigų algoms, neduoda.
„Su valstybės biudžeto derybomis buvo taip – prioritetai į šoną, 0,5 procento susimažinti biudžetus, toks yra bendras sprendimas“, – pasakojo sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
„Gėda, gėda“, – skandavo minia.
„Vis tiek savo išsikovosime. Nes mes tik buvome reikalingi prieš kovidą, per pandemiją, iš tikrųjų kyla absurdas“, – piktinosi V. Kaušakienė.
„Tie keletas milijonų, tikėtina, kad šiaip jau galėtų atsirasti. Bet, aišku, viskas ant to paties prioritetų stalo“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
Ne tarp prioritetų jaučiasi ir aplinkosaugininkai
„Darbuotojas su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu negauna 1 000 eurų“, – sakė profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Dijana Rupeikienė.
Alga maža, o darbo sąlygos sunkios, ypač kovojant su brakonieriais. Su brakonieriais tenka ir susigrumti rizikuojant savo sveikata. Aplinkosaugininkai reikalauja, kad mažiausia aplinkos apsaugos pareigūno alga siektų bent 1 500 eurų į rankas. Tam papildomai reikia 2,5 milijonų eurų, o valdžia papildomai numatė tik 670 tūkstančių.
„Mūsų darbuotojai pradėtų jausti nors šiokį tokį gerbūvį ir gautų konkurencingesnį darbo užmokestį“, – aiškino D. Rupeikienė.
„Suprantame, kad skiriamos lėšos neatliepia profesinės sąjungos lūkesčių, todėl ieškome sprendimų“, – tikino aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.
Didesnių algų nesulaukiantys aplinkosaugininkai nuo gruodžio grasina imtis drastiškų priemonių – nebudės namuose savaitgaliais ir naktimis.
„Ateina tas laikas, kai kiekvienas darbuotojas supranta, kad ne ant darbuotojo pasiaukojimo turi veikti valstybinė aplinkos apsaugos priežiūra, tai valstybės prioritetas“, – pabrėžė D. Rupeikienė.
„Tikimės, kad iki drastiškų sprendimų nebus prieita“, – minėjo G. Ričkutė.
Tačiau kol kas viceministrė gali paguosti tik vienu – už budėjimą aplinkosaugininkai gaus 30 procentų priedą, 10 procentų didesnį nei dabar. Vis dėlto, jis išliks mažesnis nei 50 procentų priedą gaunančių pasieniečių.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.



