Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Visus duomenis Vengrija žada paviešinti iki kitų metų vasario – tada turėtų paaiškėti, kaip iš tikrųjų registruose esantys asmenys bendradarbiavo su slaptąja policija.
„Praėjus 36 metams, įgyvendiname tai, kas buvo svarbus 1990 metų režimo kaitos pažadas – pažadas, kuris vėliau buvo paneigtas ir užgožtas melo“, – sakė Vengrijos premjeras P. Magyaras.
Nustebo pamatę artimųjų pavardes
Tokiais žodžiais Vengrijos premjeras pranešė apie pradedamus viešinti praeito amžiaus komunistinio režimo slaptosios policijos užverbuotų asmenų dokumentus. Šiuo metu specialiame interneto puslapyje paskelbtos dešimtys tūkstančių dokumentų su 60 tūkst. asmenų pavardžių, kurie galėjo slapta jėgos struktūroms perduoti informaciją apie savo giminaičius, bendradarbius ar kitus žmones.
Atsivėrė vengrams ir Valstybės archyvas, kuris iki šiol nuo pašalinių akių saugojo slaptosios policijos užverbuotų asmenų registrą.
„Nustebau radęs savo klasės auklėtoją. Nežinojau, kad jis buvo užverbuotas. Jis niekada mums to nesakė – buvo maždaug dešimčia metų vyresnis už mane. Taigi būna staigmenų – tarp giminaičių netgi radau vieną žmogų, apie kurį nieko nežinojau“, – pasakojo vietos gyventojas.
„Vienas – mano buvęs uošvis, tačiau jis mirė prieš 40 metų. Kita – vieno iš mano dėdžių sutuoktinė. Tas žmogus taip pat mirė prieš 20 metų, tad niekada nebūčiau pagalvojusi“, – dalijosi vietos gyventoja.
Kol kas paskelbtuose dokumentuose daugiausia galima pamatyti tik tai, kad vieni ar kiti asmenys buvo įtraukti į slaptosios policijos registrus. Ar šie žmonės realiai bendradarbiavo ir kaip tai vyko, pavyks sužinoti po to, kai bus paviešintos turimos individualios verbavimo bylos. Jas palaipsniui siekiama paviešinti iki kitų metų vasario.
„Kokios bus ilgalaikės pasekmės – dar pamatysime, tačiau tikiu, kad visuomenė sugebės tinkamai su tuo susitvarkyti. Bent jau tokia mano viltis“, – sakė vietos gyventojas.
„Manau, kad tai gera idėja, taip, tačiau tai reikėjo padaryti daug anksčiau. Tuomet tai būtų turėję tikrą prasmę. Pati jau nesu jauna, bet dabar visa tai man atrodo labai tolima“, – kalbėjo vietos gyventoja.
Maždaug du trečdaliai slaptosios policijos archyvinių dokumentų nėra išlikę, nes arba buvo sudeginti per 1956 metų revoliuciją, arba naikinami prieš pat komunistinio režimo griūtį 1989 metais.
„Reikėtų pabrėžti, kad į archyvus pateko tik nedidelė dalis dokumentų ir bylų. Todėl itin sunku atskleisti, kas iš tiesų vyko Kádáro ar Rákosi laikais“, – sakė vietos gyventojas.
Lietuva 2012 metais paviešino dalį KGB bendradarbių pavardžių, tačiau po aštuonerių metų duomenys iš interneto pašalinti ir dabar yra prieinami tik Ypatingajame archyve. Beje, dalis pavardžių net ir tada liko įslaptintos, nes asmenys Lietuvos institucijoms prisipažino bendradarbiavę su KGB, o valstybė įstatymu įsipareigojo KGB bendradarbių duomenis saugoti 75 metus.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.




