Atskleidė skaniausios obuolienės receptą: užsirašykite

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seniau blynus kepdavo be aliejaus ir cukraus

Ant ugniakuro dūminėje pirkioje Etnografijos muziejuje, Rumšiškėse, čirška blynai. Be aliejaus ir be cukraus – kaip mūsų promočiutės kepdavo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kuo greičiau išmeskite šiuos produktus: jie – širdies nuodas

Savivaldybės būstuose gyvenantys kauniečiai nebeišgali susimokėti nuomos: „Mano pensija 496 eurai, o nuoma 502“

Prabilo apie pragarą Vilniaus ligoninėse: „Blaškosi, šoka pro langus ir panašiai“

„Nu, kad to cukraus nelabai buvo, jei kalbėsim apie senovę, druskelės – ir viskas, ale nieks nesakė, kad neskanūs“, – pasakojo muziejininkė Lorita Kulakauskienė.

Muziejininkė atskleidė receptą.

„Reikia keptuvę lašinukais patepti, kaip senovėj buvo, kepam rupių avižinių miltų blynus, dar kaimynkos paprašiau, kad obuoliukų papjaustytų“, – kalbėjo L. Kulakauskienė.

Obuolių valgė daug – ir tik ką nuskintus, ir žiemą stengdavosi išlaikyti.

„Skintus obuolius natūraliai dėdavo ir saugojo, o mums visiems reikia valgyti obuolius, lietuvaičiai nyksta, o obuolys – vaisingumo simbolis“, – sakė muziejininkė Vida Olechnovičienė.

Daug vaisių ir džiovindavo.

„Tradicinis Kūčių gėrimas – ne tik kisielius, bet ir džiovintų obuoliukų kompotas“, – pasakojo V. Olechnovičienė.

Pasakė skaniausios obuolienės receptą

O kokios gi žiemos atsargos be obuolienės?

„Antaninių obuolių – nuluptų, sutvarkytų, išpjaustytomis sėklomis. 1 kg obuolių, 300 g cukraus, užpili – dvi paras palaikyt, išvirt – pati skaniausia obuolienė“, – sakė muziejininkė Nijolė Pilionienė.

O kur dar kitos gėrybės, kurių reikėdavo priruošti, kad šeima per žiemą soti būtų, – priraugti kopūstų ir sriubai, ir garnyrams! Ir ne bet kuriuo metu kopūstus reikia raugti – kai jaunatis ar priešpilnis.

„Mėnulio palaukdavo ir kopūstų rūšį pasirinkdavo būtinai, o paskui – kas kaip raugdavo: kas įdėdavo visą kopūstėlį, kad žiemą balandėlius pasidarytų“, – pasakojo muziejininkas Kazimieras Bliumkys.

O štai kokiomis svarstyklėmis parduotuvėje prekes sverdavo! Kad jos patikimos, garantavo patikros ženklas.

„Prieškario Lietuvoj jokių elektroninių svarstyklių nebuvo. Turiu svarstykles anų laikų, jos patikrintos – einu pas viršaitį, jis patikrina“, – pasakojo muziejininkė Sigita Žukauskaitė.

Muilą gamindavo iš pelenų

Etnografijos muziejuje atgimsta senieji amatai, darbai ir įrankiai, kurie anksčiau lietuviams buvo kasdienybė, o dabar retas vaikas juos žino ir dažnai nustemba.

Ir dirbo daug bei sunkiai: viską skalbė rankomis – nuo drabužių iki sunkių lovos užtiesalų, juk elektros, skalbimo mašinų ir jokių cheminių skalbiklių nebuvo.

„Muilas tuo laiku būdavo iš pelenų – šarmas. Pelenai buvo naudojami tik lapuočių – surinkus iš krosnies, reikėdavo persijoti, kad neliktų jokio angliuko, užpilti karštu vandeniu, palaikyti 2–3 dienas“, – pasakojo muziejininkė Danutė Blaževičienė.

Su šarmu skalbinius užmerkdavo, o tada lauke išdžiaustydavo, kad saulė išdžiovintų, ir be jokio lygintuvo viską išlygindavo.

Šiandien dėl tobulėjančių technologijų mūsų buities darbai gerokai lengvesni ir greitesni, o senieji buities darbai ir amatai užmarštin nenugrimzta tik jų puoselėtojų dėka.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.