„Aš labai norėčiau išgirsti jūsų moralinę atsakomybę, kad šitie pažadai, kurie nebuvo ištesėti 2009-aisiais, 2018 metais, nėra garantijos, kad jie bus ištesėti ir šiandien. Jūsų moralinė atsakomybė. Kaip jūs prisiminsite šitą visą salę?“ – į ministrę kreipėsi muzikos mokytojas Gintaras.
Kitas susitikime dalyvavęs pedagogas priminė, kad mokyklose mokiniai ir mokytojai susitaria dėl taisyklių bei atsakomybės už jų nesilaikymą, todėl tokių pačių standartų, jo teigimu, reikėtų laikytis ir valdžiai.
„Jeigu jūs, Vyriausybė, nesilaikote susitarimų, tai, man atrodo, geriausias dalykas, kaip mokytojas, ką aš galiu padaryti, yra ateiti ir parodyti, kad visgi, jeigu susitarimų nesilaikome, tada yra ta pati atsakomybė jums. Ir dėl to mes čia ir esame. Čia yra pagarba sau, savo darbui ir mokytojo vardui“, – kalbėjo pedagogas.
Kelia klausimų atlyginimų skaičiavimas
Didelė dalis diskusijos buvo skirta mokytojų atlyginimų didinimui ir jų skaičiavimo metodikai. Pedagogai pabrėžė, kad viešai pateikiamas vidutinis darbo užmokestis neatspindi, kiek mokytojai uždirba dirbdami vienu etatu, nes dėl darbuotojų trūkumo dalis jų dirba didesniu krūviu.
„Aš dirbu pusantro etato, dėl to aš ir keliu tą bendrą skaičių. Jeigu dirbčiau trimis etatais, suprantate, kad dar labiau kelčiau skaičių. Tai čia jau yra absurdas šitoje vietoje“, – sakė vienas iš mokytojų.
Pedagogai taip pat priminė valdžios įsipareigojimą artėti prie atlyginimų, siekiančių 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Jų vertinimu, numatomas didinimas šio tikslo nepadeda pasiekti.
Mokytojams klausimų kilo ir dėl to, kokią atlyginimų augimo dalį sudarys pareiginės algos koeficiento didinimas, o kokią – priemokos už papildomus darbus ar sudėtingesnes darbo sąlygas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius mokytojams aiškino, kad iš numatomo atlyginimų augimo apie 7,1 proc. sudarytų pareiginės algos koeficiento didinimas, o likusi dalis būtų skiriama priemokoms.
„Dar likusi 0,4 procento dalis bus skiriama priemokoms už darbų sudėtingumą, kai koeficientas didinamas iki 25 proc., už pavaduojamus kitus mokytojus ir metų gale mokamus priedus už darbo rezultatus“, – sakė viceministras.
Pedagogai atkreipė dėmesį, kad priemokų dalis priklausys nuo konkrečių darbo aplinkybių, todėl ne visi mokytojai ją gaus. R. Popovienė pripažino, kad mokytojas, kurio klasėje nėra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ar užsieniečių vaikų, šios priemokų dalies gali nesulaukti.
„Taip, jūs teisi. Jeigu klasėje nėra nei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, nei užsieniečių ar migrantų vaikų, ir nėra kitų sudėtingų atvejų, ši dalis jums ir nebus skaičiuojama“, – teigė ministrė, pridurdama, kad dėl atlyginimų skaičiavimo metodikos reikėtų tartis iš naujo.
Kviečia ieškoti lėšų švietimo sistemoje
Mokytojai taip pat ragino ministeriją ieškoti galimybių sutaupyti švietimo sistemos viduje – peržiūrėti vykdomas programas, seminarams ir kitoms veikloms skiriamas lėšas, atlikti auditą.
„Gal yra kažkokių nereikalingų programų? Gal yra kažkokie seminarai? Gal dar kažkur turime pasidaryti auditą? Pasižiūrėkite, ko galima šiuo metu atsisakyti ir vis dėlto rasti tą sprendimą, kad mes galėtume oriai dirbti“, – kalbėjo viena iš pradinių klasių mokytojų.
Ji teigė suprantanti, kad valstybei rasti papildomų lėšų nėra paprasta, tačiau ragino ieškoti alternatyvų. Mokytoja taip pat pabrėžė, kad pedagogai nori kuo greičiau grįžti į ugdymo procesą.
„Mes kiekvieną mielą dieną norime grįžti į klases, mokyti vaikus, norime juos auginti taip, kad jie būtų mąstantys ir augantys“, – sakė ji.
Kita susitikime dalyvavusi pedagogė atkreipė dėmesį ir į mokytojų emocinę savijautą bei finansinį saugumą.
„Mes labai daug kalbame apie vaiko emocinę sveikatą. Labai daug kursų ir mokymų yra, ir mes visą laiką turime apie tai žinoti bei rūpintis. Bet niekas, niekas nekalba apie mokytojo emocinę sveikatą. Ir kaip galima duoti kažką jaunam žmogui, jeigu tu pats kartais neturi jėgų?“ – klausė ji.
Tikisi susitarimo kitą savaitę
Vienas iš mokytojų R. Popovienės klausė, kokius konkrečius pasiūlymus ji galėtų pateikti, kad streikas būtų baigtas.
„Kai žmonės streikuoja, nieko gero nėra nei patiems streikuojantiems, nei pačiai sistemai. Taigi mano klausimas yra toks: ką, ministre, siūlote, ką dedate ant stalo, paprastai sakant, kad žmonės baigtų streiką, kad mes susitartume?“ – klausė pedagogas.
R. Popovienė papildomo finansavimo pažadėti negalėjo, tačiau ragino tęsti derybas. Ji nurodė, kad 2027 metų biudžete mokytojų darbo užmokesčiui numatyta 245 mln. eurų, o atlyginimų fondas turėtų augti 7,56 proc. Ministrė taip pat teigė, kad kitą savaitę profesinių sąjungų atstovai turėtų būti pakviesti susitikti su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
Viena iš susitikime dalyvavusių mokytojų teigė tikinti, kad šis susitikimas padės užbaigti streiką, tačiau įspėjo, kad nesulaukus susitarimo pedagogai protestą tęs.
„Tik tikiuosi, kad kita savaitė užbaigs streiką, nes noriu patikinti, kad kitu atveju mes tikrai stovėsime, kol galėsime. Stovėsime ilgai“, – sakė ji.
ELTA primena, kad, reikalaudama daugiau nei numatyta didinti mokytojų atlyginimus, pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradėjo neterminuotą streiką.
Mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



