Diskriminuoja lietuvius? Vilniaus rajone norint vadovauti seniūnijai reikia puikiai mokėti lenkų kalbą

Ar žinojote, kad Vilniaus rajone, norint vadovauti seniūnijai, reikia puikiai mokėti lenkų kalbą? Ir tai yra ne šiaip kandidato užimti postą privalumas, mat rajone gausu lenkakalbių, pasirodo, tai yra būtina sąlyga norint tapti seniūnu.

Išaiškėjus tokiems reikalavimams, kilo šaršalas: konservatoriai ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įžvelgia akivaizdžią lietuvių diskriminaciją ir ragina keisti konkursų sąlygas. Tuo metu lenkakalbiai vietiniai skuba ginti reikalavimus. Jų pusėn stoja ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vilniaus rajone, Dūkštų kaime, nemaža dalis gyventojų kalba lenkiškai. Ir tvarkyti jiems kasdienius reikalus padeda seniūnas, taip pat mokantis lenkiškai. Tiesa, kol kas ne Dūkštų seniūnijos seniūnas, o laikinas – atvykęs iš Riešės. Norintiems tapti naujuoju Dūkštų seniūnu, reikia mokėti lenkų kalbą.

(4 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilniaus rajone norint vadovauti seniūnijai reikia puikiai mokėti lenkų kalbą

Ir mokėti ne tik pasisveikinti ar suskaičiuoti iki 10. Lenkų kalbą reikia mokėti „aukštumoje“, tai yra B2 lygiu.

„Mes visą laiką kalbame lenkiškai, o kaip kitaip? Mes ukrainiečiai, o kalbame lenkiškai“, – sako vietos gyventoja Marija ir Lidija.

REKLAMA

„Pas mus lenkų gi daug“, – pasakoja vietos gyventoja Valentina.

„Reikia ir rusiškai, lietuviškai, lenkiškai. Būtinai. Nereikia mums anglų šitų, užtenka savų“, – teigia Marija ir Lidija.

„Žmonėms gal geriau būtų. Pas mus, sakiau, gyvena ir rusai, ir lenkai. Visokių žmonių yra“, – kalbėjo Valentina.

Dūkštose laikinai seniūnu dirbantis Riešės seniūnas Valdemaras sako, kad čia daugiau nei pusė gyventojų lenkų tautybės.

„Man asmeniškai, lenkų kalba, nesuskaičiuoju ant pirštų, kiek kartų yra padėjusi bendraujant su gyventojais ir ypatingai Dūkštų seniūnijoje, ir kitose“, – sako laikinas Dūkštų seniūnas Valdemar Rynkevič.

Pasak seniūno, jam matuojantis Riešės seniūno kėdę, taip pat buvo reikalavimas gerai mokėti lenkų kalbą.

Bet, pasak Seimo nario Audroniaus Ažubalio, toks reikalavimas yra akivaizdžiai diskriminuojantis. Konservatorius atkreipia dėmesį ir į dar du seniūnų konkursus – Paberžės ir Pagirių seniūnijose, kur taip pat reikalaujama lenkų kalbos B2 lygiu.

„Tai toks reikalavimas Lietuvoje, kur valstybinė kalba yra lietuvių kalba – aiškiai diskriminuoja lietuvius, rusus, gudus. Na, žodžiu, visus tuos, kurie nėra lenkų tautybės ir kurie nesimokė lenkų dėstoma kalba mokyklose“, – pasakoja konservatorius A. Ažubalis.

Politikas su prašymu stabdyti tokius konkursus kreipėsi į vidaus reikalų ministrę R. Tamašunienę, kuriai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas nuo pernai metų ir prižiūri centralizuotą valstybės tarnautojų atranką. Bet ministrė konkursų reikalavimuose nieko blogo neįžvelgia. Esą tokie konkursai Vilniaus rajone organizuojami nuolat.

„Prie pagrindinių reikalavimų yra valstybinės kalbos žinojimas ir tai yra parašyta. Ir tai pat pretenduojantis užimti seniūno vietą privalo žinoti puikiu – aukščiausiu lygiu valstybinę kalbą. O specialieji reikalavimai rašomi tam, kad užtikrintų kokybiškas viešąsias paslaugas ir jų teikimą. Tai mes kalbame kaip tik ne apie diskriminavimą, o apie nediskriminavimą – visų gyventojų tinkamą aptarnavimą“, – teigia R. Tamašunienė.

Lygių galimybių kontrolierė sako, kad situacija nevienareikšmiška: galima ir įžvelgti diskriminaciją, ir ne. Jei Dūkštų, Paberžės ar Pagirių seniūno kėdę norėtų užimti žmogus, nemokantis lenkų kalbos, ir dėl konkurso sąlygų pasiskųstų Lygių galimybių kontrolieriui, tuomet jis pradėtų tyrimą, bet kol kas nėra skundo, nėra ir situacijos tyrimo.

„Lygių galimybių įstatyme ir yra aiškiai įrašyta, kad visuose teisės aktuose yra draudžiama diskriminacija, be kita ko, ir kalbos pagrindu. Bet taip pat yra ir išlyga, kad dėl veiklos pobūdžio, šiuo atveju dėl užimamų pareigų, tam tikras reikalavimas dėl asmens savybės arba profesinis reikalavimas gali būti išskirtas. Šiuo atveju kalbėkime apie kalbą. Ji gali būti išskirta, jeigu šis tikslas yra teisėtas, o jo siekiama yra proporcingomis priemonėmis“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Visgi valstybinės kalbos sergėtojai kur kas kategoriškesni. Anot jų, lenkų kalbos mokėjimas galėtų būti nebent kandidato privalumas, bet ne privalomas kriterijus Lietuvoje, kur valstybinė kalba yra lietuvių.

„Todėl nesuprantama, kodėl atsiranda būtent lenkų kalba, kuri, nemokantiems jos, Lietuvos piliečiams reikštų diskriminaciją. Nes lenkų kalba tikrai nėra mokoma daugumoj Lietuvos mokyklų. Ir tai dvelkia noru neįsileisti žmonių iš kitų Lietuvos regionų. O tai jau yra vis dėlto tam tikra diskriminacijos rūšis“, – sako VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.

Valstybinė Lietuvių kalbos komisija tikisi, kad ministerija klaidą ištaisys, o vietiniai Dūkštose laukia, kada pagaliau turės nuolatinį seniūną. Net jei jis ir nemokės lenkiškai.

„Aš manau, yra darbuotojai, jei jie dirbtų tie dabartiniai darbuotojai, jie pagelbėtų ir tai nebūtų labai didelė problema. Mums svarbiau būtų, turbūt, turėti seniūną apskritai, į kurį galėtų žmonės kreiptis, o ne šiuo atveju ten laukti, kol kažkas, kažkur, galbūt, matom, nematom. Būtų aktualiausia jį apskritai turėti, kad žmonės turėtų į ką kreiptis“, – pasakoja pardavėja Ingrida.


Rašyti komentarą...
p
pilietis
2020-08-02 13:13:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
karbauskio ir tomasevskio chunta pradejo lietuvos lenkinima ar kaip cia suprasti?kodel salyje kur valstybine kalba lietuviu atskiruose regionuose privaloma lenku kalba jei dirbi savivaldybeje?dar tokio savivaliavimo nebuvo kaip prie sitos valdzios ministre tamasiuniene aisku pakomentavo si isakyma kaip visada vsio zakonno manau tuo susidometi turetu uz lietuviu kalbos istatyma atsakingi asmenys
Atsakyti
0

A
Aha
2020-08-02 13:26:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kas čia naujo???
Atsakyti
0

X
Xxx
2020-08-02 13:30:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kažkaip lenkams užėmus Vilniaus kraštą, greit su litvinais susitvarkė. Ir tylu, ramu iš hlopo pusės. Dar ir dar bijo apie tai šnekėt. O lenkas vis rėkia, hlopai skriaudžia,lenkiškai rašyt ir šnekėt visa litva turi. Seneliai šalia Augustavo gyveno, puikiai žinau lenko politiką. Buvo istorinis šansa 1939 m atsiimti savo žemes, tai patriotai smetanski prašiko viską ir nešė kudašių Kybartuos kelnes pasiraitojas per upelį. Jokios garbės ir padorumo nelikę Lietuvoje, išverstaskūriai ir žulikai okupavę. Užtai kaikam jau 30 metų Gerovės Valstybė. Vok,daryk ką nori ir atsakyti nereikės. Sava chebra neišduos patepus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų