Žolininkai ragina paskubėti: liko vos kelios dienos susirinkti itin naudingus lapus ir žiedus

Nors didysis žoliavimas jau pasibaigė, žolininkai ragina suskubti – liko dar kelios dienos susirinkti ir susidžiovinti mums labai naudingo gauromečio lapus ir žiedus. Senovėje šį augalą žmonės itin vertino, mat jis gelbėjo gydant ir žarnyno ligas, ir nemigą. Dabar taisyklingai fermentuotas ir išdžiovintas jis gali virsti skania, nuotaiką keliančia arbata.

Siauralapio gauromečio lapelių, į šalia namų esančią pamiškę atskuba Alina.

Prisidžiovinusi čiobrelių, šiemet moteris nutarė žiemai prisiruošti ir niekada neragauto augalo atsargų. Gaurometis, kaip pastebėjo Alina, pastaruoju metu populiarėja, mat prie namų mato vis dažniau lapelius skinančius žmones. Tiesa, liaudyje ši žolė bent jau vyresnės kartos atstovams geriau žinoma Ivan Čai pavadinimu.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Žolininkai ragina: vos kelios dienos susirinkti itin naudingus lapus ir žiedus

„Pirmą kartą. Man sakė, kad galima, kad labai skani arbatytė. Buvo čia atvažiavę pas mus žmonės, aš paklausiau, sakė, kad labai sveika, tai vat ir bandysiu“, – sako žoliautoja Alina.

Nakvišinių šeimos augalas žydi birželio liepos mėnesiais. Ir rinkti, kaip sako žinovai, geriausia tik jaunus lapelius. O štai kai augalo žiedai ima pūkuotis, reiškia, kad jo jau rinkti nepatartina, jis jau nebetinkamas vartoti.

Senosios medicinos žinovai sako jau paskutinės dienos tinkamos skinti gauromečio lapelius. Mat augalas jau yra peraugęs. O ir prisiskinę lapų turime mokėti juos fermentuoti.

Jeigu norime tai daryti taip, kaip darydavo mūsų senoliai, užtenka lapelius patrinti tarp delnų, palikti kelioms paroms moliniame arba emaliuotame inde parūgti. Ir tik tada galima jį džiovinti. Jeigu laikysimės senųjų tradicijų, džiovinti turėtume taip pat natūraliai, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių.

REKLAMA

Vaistininkė Birutė, žoliavimu domisi ne vienerius metus, išduoda savo receptą, kaip ji ruošia gauromečio lapelius. Moteris pusę lapų džiovina tiesiog nusiskynusi nuo stiebo, o kitą pusę – fermentuoja jau pasitelkusi buitinę techniką.

„Parsivežu lapelius, paimu mėsmalę, stengiuosi labai greitai permalti tą žaliavą, gaunasi tokia sumalta masė. Ir aš paimu emaliuotą puodą ir suspaudžiu, svarbu gerai suspausti, net su tuo mediniu grūstuku, kur košę bulvių, su tuo suspaudžiu, ir tada uždengiu ir palieku šiltai dviem trim parom“, – pasakoja vaistininkė Birutė Michalkevičienė.

O jau tada parūgusios gauromečio granules galima džiovinti. Kas turi džiovyklę, o kai kas gali ir orkaitėje. Ne aukštesnėje nei keturiasdešimt laipsnių temperatūroje. Išdžiūna lapeliai maždaug per parą. Ir tada jau galime skanauti arbatą. Ir, kaip sako žinovė, ji ne tik skani, bet ir naudinga, ypač turintiems virškinimo problemų, ar bėdų su nemiga.

„Raugų daug kaupia, apie dešimt procentų, gleivių, flavanoidų, ir tai sąlygoja jų veikimą. Turi antioksidantų. Net įrodytas priešvėžinis veikimas. Ypač prostatai gerai, vat, vyrams. Taip pat virškinamąjį traktą sureguliuoja“, – teigia B. Michalkevičienė.

Pasak vaistininkės, arbata turi ir raminamąjį poveikį. Tad patartina vieną kitą puodelį išgerti vakare. Vieša erdvė mirga marga įvairių receptų ir patarimų, vaistininkė rekomenduoja laikytis atsargumo. Vartoti arbatą saikingai, pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Labai svarbu daryti pertraukas, kad organizmas nepriprastų prie vienos ir tos pačios žolės. Ir jeigu nereikia gauromečio, kaip vaisto, taip, kaip juokauja žinovai, bent jau žaliosios arbatos funkcijas jis tikrai gali atlikti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų