„Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas savo socialinėje paskyroje teigė, kad šaltąjį žiemos laikotarpį visi gyventojų keliai ves į Lenkiją dėl susiklosčiusio neįprasto kainų reiškinio.
„Šią žiemą visi keliai ves į Lenkiją, nes susilpnėjęs Lenkijos zlotas bei santykinai mažesnė infliacija Lenkijoje padidino kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos iki istorinių aukštumų.
Įdomu tai, kad šiuo metu Lenkijoje yra gerokai mažesnės ne tik daugumos vartojimo prekių ir paslaugų, bet ir kuro kainos (gana neįprastas reiškinys)“, – rašė ekomomistas.
Benzinas Lenkijoje – 1,28 euro
Pasak Ž. Maurico, vidutinė benzino kaina Lietuvoje yra kur kas didesnė nei Lenkijoje. Mažesnę kaina, ekonomisto teigimu, lemia ne tik susilpnėjęs zloto kursas, bet ir Lenkijoje taikomi akcizai.
„Vidutinė benzino (A95) kaina Lietuvoje siekia 1,47 euro, o Lenkijoje – 1,28 euro t.y. Lietuvoje ji yra kone 15 proc. didesnė. Kainų skirtumas pagrinde susidarė dėl zloto kurso silpnėjimo, dėl kurio mažėja Lenkijoje taikomi kuro akcizai (jie būna nustatyti zlotais, tad silpnėjant zlotu kursui, akcizas, skaičiuojant eurais, mažėja).
Pavyzdžiui, benzino akcizas Lietuvoje siekia 0,466 eurus vienam litrui, o Lenkijoje – vos 0,357 euro (t.y. skirtumas siekia kone 11 euro centų). Taip pat nuo akcizo yra mokamas PVM mokestis, tad skirtumas su PVM išauga dar labiau, nors Lenkijoje PVM tarifas (23 proc.) yra didesnis nei Lietuvoje (21 proc.).
Lietuvoje akcizas+PVM siekia 0,466x1,21=0,564, o Lenkijoje 0,357 x 1,23 = 0,439 t.y. akcizo + PVM skirtumas siekia 0,564 – 0,439 = 0,125 (12.5 euro centų). Likusį kainų skirtumą sudaro didesnė kuro pardavėjų marža Lietuvoje (dėl mažesnės konkurencijos), tad bendras kainų skirtumas išauga nuo 12,5 euro centų iki 19 euro centų“, – paaiškino ekonomistas.
Tiesa, dyzelino kainų skirtumai yra kiek mažesni.
„Dyzelino kainų skirtumai yra mažesni dėl mažesnio dyzelinui taikomo akcizo Lietuvoje, bet vis tiek šiuo metu siekia rekordines aukštumas (Lietuvoje vidutinė kaina siekia 1,36, o Lenkijoje 1,28, tad skirtumas siekia 8 euro centus)“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas mano, kad tokia susiklosčiusi tendencija rinkoje Lietuvai gali išeiti į naudą.
„Išvada: Lenkija Lietuvai (bei kitoms Lenkijos kaimynėms) sukelia daug iššūkių, nes dėl silpno zloto kurso ji sugeba privilioti vis daugiau vartotojų (Lenkija su visomis savo kaimynėmis turi teigiamą pasienio prekybos balansą) bei investuotojų į savo šalį (pvz. Lietuvos transporto sektoriaus įmonės mielai keliasi į Lenkiją).
Kita vertus, galbūt Lietuvai tai ilgainiui išeis ir į gerą, nes Lenkijos konkurencija stabdys infliacijos burbulo pūtimąsi Lietuvoje, o tai leidžia mums išlaikyti tarptautinį konkurencingumą (jei ne mūsų pašonėje esanti Lenkija, manau, kad kainų augimas Lietuvoje būtų ženkliai didesnis)“, – svarstė Ž. Mauricas.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė apie degalų kainų skirtumus kaimyninėje Lenkijoje.
