Prieš 90 metų „Moteris“ buvo vienintelis moterims skirtas leidinys Lietuvoje. Dabar – vienas populiariausių. Šio leidinio nesužlugdė nei karas, nei santvarkų kaita, nei krizė.
„Sakoma, laikas brandina moterį. Ko gero nesuklysiu sakydama, jog ryškiausi pokyčiai per 90 metų įvyko būtent moterų gyvenime. Su žurnalu „Moteris“ išaugo ne viena karta, todėl žvelgdami į ilgą leidinio gyvavimo istoriją, galime pamatyti ir tai, kaip keitėmės mes patys“, – sako žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė.
„Moteris“ visada buvo svarbiausias moterų žurnalas, o dabar jį skaito ne vien moterys, bet ir vyrai. Ar ateityje jums neteks keisti pavadinimo? Šiuo metu žurnalą galima vadinti visuomeniniu leidiniu“, – sako Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė prof. Dalia Leinartė.
Istorija
„Moteris“ buvo pradėta leisti 1920-aisiais. Kokie tai buvo metai Lietuvoje? Įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Iki tol mūsų šalyje atstumo niekas nematavo metrais, o svorio – kilogramais. Nebuvo pastatytas nė vienas operos spektaklis. Ir nė viena moteris nebuvo išrinkta Lietuvos Tarybos nare, dėl to Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašė vien vyrai. Tokį valstybiniu lygiu išreikštą moterų ignoravimą aktyvios moterys suprato kaip pažeminimą. Joms reikėjo stiprios organizacijos ir savo leidinio, kad galėtų kovoti už moterų teises. Didžiausia šalies moterų organizacija tuo metu buvo Lietuvių katalikių moterų draugija, tad ji ir ėmėsi leidybos.
Iš pradžių „Moteris“ buvo vos keliolikos puslapių laikraštis, leidžiamas kas mėnesį. Tai buvo vienintelis moterims skirtas leidinys visoje šalyje. Pirmasis jo numeris, datuojamas 1920-ųjų rugsėjo 14 diena, buvo išleistas 3000 egzempliorių tiražu. Šis laikraštis (iš pradžių spausdintas kartą per mėnesį, o nuo 1937-ųjų – kas dvi savaites) buvo leidžiamas iki pat 1940-ųjų, o 1952-aisiais atgimė kaip žurnalas „Tarybinė moteris“.
Pirmųjų moterims skirto leidinio numerių redaktorė buvo Stefanija Paliulytė-Ladigienė, o vėliau ir iki pat leidybos nutraukimo Antrojo pasaulinio karo metais – Magdalena Draugelytė Galdikienė. Ši aktyvistė buvo viena iš moterų, kurių dėka šalies civilinis kodeksas buvo pakeistas taip, kad beveik sulygino moterų ir vyrų teises. Už Motinos dieną taip pat turėtume padėkoti vienai pirmųjų „Moters“ redaktorių M. Draugelytei Galdikienei – jos pastangomis įvyko įvairių moterų organizacijų ir spaudos atstovų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta, kad ši diena turi būti valstybinė šventė.
Nuo 1992-ųjų, tuometės žurnalo „Moteris“ vyriausiosios redaktorės Dalios Daugirdienės iniciatyva buvo nuspręsta pagerbti daugiausiai nusipelniusią moterį skiriant jai „Metų Moters“ titulą (dabar – „Lietuvos Metų Moters“ titulas). 2008-aisiais, vyriausiosios redaktorės Gražinos Michnevičiūtės pastangomis ilgametė apdovanojimų tradicija buvo pakelta į aukštesnį kokybės lygmenį – tapo nacionaliniu projektu, kuriame aktyviai dalyvauja ir visuomenė.
Didžiausias – didesnis nei pusės milijono – žurnalo „Moteris“ tiražas buvo nuo 1989-ųjų iki 1991-ųjų. Į „mielą redakciją“ kreipdavosi kone visi Lietuvos gyventojai: namų šeimininkės, nesuprasti poetai, neištikimų vyrų žmonos, neklaužadų vaikų motinos...
„Net milžiniškas tiražas neatspindėjo tikrosios padėties. Žurnalas eidavo iš rankų į rankas. Be jokios abejonės, „Moteris“ – pats masiškiausiai skaitytas, populiariausias žurnalas Lietuvos istorijoje“, – patvirtina prof. D. Leinartė.
