Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekėjams ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas, pranešė ŽŪM.
Anot ministerijos, tokie siūlymai inicijuoti dėl ūkininkų išsakytų rizikų, kurios kyla dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol keičiamas finansavimo šaltinis.
Ministerija kreipėsi į bankus ir kitas kredito institucijas, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklauso nuo ūkininkų veiklos, ir ragindama taikyti lankstesnį požiūrį.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įsipareigojo ūkininkams pateikti raštus, kuriuose bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesius. Šiuos raštus ūkininkai galės pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.
Taip nuspręsta dėl to, jog dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas bei bankų palūkanas.
NMA duomenimis, Kaimo plėtros programos biudžete trūksta 20,5 mln. eurų patvirtintiems projektams finansuoti. Šią sumą planuojama išmokėti Strateginio plano lėšomis. Iki šiol paramos gavėjai preliminariai sutiko keisti finansavimo šaltinį dėl 18,1 mln. eurų. Likę – svarsto arba nesutiko keisti.
Ministerija pabrėžia, kad siekiama, jog paramos lėšos būtų išmokėtos 2026 metų sausio pabaigoje, bet nė vėliau kaip iki pirmojo ketvirčio pabaigos.
