Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pagal krovos apimtis į Klaipėdos uostą panašiame Zebriugės uoste jau beveik tris dešimtmečius veikia suskystintųjų dujų terminalas. Tiesa, Belgijoje dujų saugyklos pastatytos žemyninėje dalyje, skirtingai nei planuojama Klaipėdoje, kur dujos turėtų būti saugomos specialiame tanklaivyje.
Per metus Zebriugės uoste perkraunama apie 2 mln. konteinerių. Panašiai tiek – ir naujų automobilių. Uoste įsikūręs jų paskirstymo centras, o netoli uosto vartų – suskystintųjų dujų terminalas.
„Belgija labai nukentėjo, kai per pirmąją naftos krizę, Roterdame buvo uždarytas naftos terminalas. Visą naftą gabenome būtent iš ten. Todėl buvo priimtas sprendimas statyti terminalą Zebriugėje ir taip tapti nepriklausomiems nuo tiekėjų“, – sakė Zebriugės uosto atstovas Walteris Falleynas.
Belgai apskaičiavo, kad dujų atsargas iš artimųjų rytų gabenti laivu daug pigiau nei vamzdynu. Pagrindinis dujų srautas atkeliauja iš Kataro. Dujos saugomos keturiose talpyklose, kurios įleistos į žemę 40 metrų gylyje. Apačia sutvirtinta betonu, todėl puikiai atlaiko Belgijoje dažnus iki pusantro balo siekiančius žemės drebėjimus.
Suskystintų dujų terminalas Zebriugės uoste veikia daugiau kaip 20 metų. Specialistai sako, kad per tą laiką nebuvę nė vieno incidento.
„Laikomės visų saugumo priemonių ir reikalavimų. Rezervuarai gali atlaikyti net susidūrimą su lėktuvu, nors čia lėktuvams, kaip ir visame pasaulyje, skraidyti draudžiama“, – teigė W. Falleynas.
Kol į uostą vedamas dujovežis, laivų eismas stabdomas. Dujos iškraunamos maždaug per pusę paros, tačiau krova nutraukiama, jei vėjo greitis siekia apie 20 m/s. Per metus terminale perpumpuojama daugiau kaip 40 mlrd. kubinių metrų dujų. Jomis terminalas aprūpina 15 proc. Vakarų Europos rinkos.