Pastaraisiais metais Lietuvoje labiausiai brango pramonės ir sandėliavimo bei žemės ūkio paskirties žemė, rodo valstybės įmonės Registrų centro rengiami žemės vidutinių rinkos verčių žemėlapiai.
Šių metų sausio l-ąją vienas žemės ūkio paskirties žemės hektaras šalyje vidutiniškai kainavo 8585 litus, už pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę vidutiniškai mokėta 2617 litas, už gyvenamųjų teritorijų - 5269 litai, komercinės paskirties - 12636 litai už arą.
Visa Lietuvos žemė įvertinta 124,05 mlrd. litų, antradienį rašo "Verslo žinios".
Remiantis Registrų centro sudarytais verčių žemėlapiais, labiausiai - vidutiniškai 44 proc. - per metus pabrango pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties sklypai šalyje brango apie 43 procentus.
Labiausiai - daugiau nei du kartus - žemės ūkio paskirties žemė brango Druskininkų, Lazdijų savivaldybėse, Klaipėdos rajone ir Panevėžio mieste. Pigiausiais sklypais vėl pasižymėjo Visagino savivaldybė. Absoliutų žemdirbystei skirtos žemės kainos rekordą pasiekė vienintelis pernai Neringos savivaldybėje perleistas sklypas, kurio vertė užkopė į neįtikėtinas aukštumas - 6,67 mln. litų už hektarą.
Komercinės paskirties sklypai 2007-aisiais pardavinėti vidutiniškai 34 proc. brangiau nei užpernai. Ir šiame segmente aukščiausių kainų lyderiais išliko Vilnius, Neringa, Palanga ir Klaipėda. Pigiausiai komercinės paskirties žemės galima įsigyti Visagino savivaldybėje.
Gyvenamųjų teritorijų žemės kainos visoje šalyje per metus šoktelėjo vidutiniškai 32 proc. Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės brangimas užfiksuotas Druskininkuose, Kalvarijoje, Akmenės, Kazlų Rūdos, Pasvalio ir Tauragės rajonuose - kainos ten išaugo du ir daugiau kartų. Vilniuje namų valdos brango vos penktadaliu. Kituose šalies didmiesčiuose ir kurortuose kainų augimas svyravo nuo 40 proc. iki 90 procentų.
Vidutines rinkos vertes Registrų centras nustato masinio vertinimo būdu, kai apibendrinami visų per tam tikrą laiką įvykusių pirkimo-pardavimo sandorių duomenys apibrėžtoje teritorijoje.
