Tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, lyginant su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis: vidutines pajamas gaunantys Rygos ir Talino gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 48,4 ir 50,9 kv. m standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.
Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, visose trijose sostinėse galimybė nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 2,2 kv. m didesnį būstą, Talino - 2,1 kv.m, o Rygos gyventojo įperkamo būsto plotas padidėjo daugiausia - 4,2 kv. metro.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje yra mažiausias dėl blogiausio vidutinio darbo užmokesčio ir senos statybos butų kainų santykio.
Kalbant apie naujos statybos būstus, vidutines pajamas gaunantis vilnietis ir Rygos miesto gyventojas galėtų įpirkti labai panašaus dydžio būstus - atitinkamai 24, 3 kv. ir 24,6 kv. metro. Talino miesto gyventojo galimybės didesnės - vidutines pajamas gaunančio šio miesto gyventojo įperkamas didžiausias naujos statybos būsto plotas sudarytų 31,7 kv. metro.
Vis dėlto Vilniuje nekilnojamojo turto (ir senos statybos, ir naujos statybos) kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.
Kalbant apie naujas paskolas būsto pirkimui, vidutinė metinė paskolos grąžinimo norma per metus Lietuvoje sumažėjo maždaug 0,9 proc.
Šalių centrinių bankų duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį mažiausios būsto paskolų palūkanos buvo Estijoje - 2,94 proc. Lietuvoje jos siekė 3 proc., o Latvijoje buvo didžiausios - 3,36 procento.
