Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pirkėjai vienas po kito nešasi stambiagabarites prekes vienoje internetinės prekybos parduotuvėje Vilniuje. Praėjusią savaitę dar apie 50 tūkstančių lietuvių atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos. Ir tai iškart pajuto prekybos centrai – pardavimų apimtys išaugo trečdaliu, palyginti su įprasta savaitės apyvarta.
„30 proc. pardavimai pakilo, daugiausiai žmonės pirko buitinę techniką, baldus, šaldytuvai reikšmingai padidėjo pardavimai, televizoriai, telefonai“, – sakė „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Praėjusią savaitę lietuvių sąskaitas iš antrosios pakopos, preliminariai, papildė apie 300 mln. eurų. Ir nors tai 10 kartų mažiau negu per pirmąją didžiąją bangą balandį, prekybininkai viliasi, kad tai tapo jau ir kalėdinės prekybos pradžia.
„Nemaža dalis pirkinių padaryta ruošiantis Kalėdoms sau dovanai ar artimiesiems“, – minėjo N. Mikalajūnas.
Lietuviai leidžia pinigus erotinių prekių parduotuvėse
Trečdaliu didesne apyvarta praėjusią savaitę džiaugiasi ir erotikos prekių pardavėjai, pasakojantys, kad lietuviai jau ruošiasi ne tik adventui, Kalėdoms, bet šio mėnesio pabaigoje vyksiančiam Helovinui.
„30-40 proc. per savaitę augimas pasijutęs. Pirkimo krepšelis padidėjęs, perka brangesnes, prabangesnes prekes, matosi, kad jau Helovinui ruošiasi, kalėdines dovanas perka. Advento kalendorius – populiariausia mūsų prekė“, – pridūrė „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis.
Helovinui perka įvairiausius kostiumus, kai kurie švenčia ir linksmiau, nusiperka žaisliukų. Vyrai perka moterims apatinius, mėgsta žaislų rinkinius, kuriuos poros panaudoja kartu.
„Vakar žmogus apsipirko už 1,5 tūkst. eurų, kas pas mus nėra dažnas atvejis. Pirko ne vieną didelę prekę, o 20 prekių. Nežinome, ar iš pensijų pinigų, bet pirkinys didelis, žmogus stipriai investavo į savo šeimos gerbūvį“, – atskleidė P. Klusaitis.
Bankų atstovai skaičiuoja, kad nepaisant pinigų taškymo prekybos centruose, didelė dalis iš atsiimtų maždaug 4 mlrd. eurų antrosios pakopos santaupų tebėra bankų sąskaitose, investicijoms lietuviai skyrė tik kas septintą eurą. Ir nepaisant to, kad dalis lietuvių šiuos pinigus skyrė paskoloms apmokėti, dar daugiau prisiėmė vartojimo paskolų.
„Vartojimas auga, vieni finansuojasi einamųjų sąskaitų lėšomis, kiti ima kreditą, dengia skolintomis lėšomis“, – kalbėjo „Artea Asset Management“ skyriaus vadovas Regimantas Valentonis.
Nepaisant išmokų, skolinimasis auga
Balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti iš antros pakopos nukeliavo apie 160 mln. eurų. Tačiau, kaip rodo naujausia Lietuvos banko statistika, bendra gyventojų skola dėl to nesumažėjo. Būsto paskolų portfelis per ketvirtį paaugo 450 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek pernai atitinkamu metu. O vartojimo paskolų per antrąjį ketvirtį lietuviai pasiėmė 191 mln. eurų, tai yra trečdaliu daugiau nei 120 mln. eurų, buvusių pernai atitinkamu metu.
Kad lietuviai dar daugiau skolinasi vartojimui, antrosios pakopos reformos šalininkas Seimo narys Algirdas Sysas nesmerkia.
„Didžioji dalis nugulė į bankus, gal rudenį žmonės investuoja į šildymo įrenginius, gal radiatorius, laukdami šaltesnės žiemos ir gąsdinimų, kad viskas brangs“, – svarstė Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Bankų atstovai skaičiuoja, kad lietuviai jau išleido ir apie pusę milijardo eurų iš antrosios pakopos, kuriuos išsigrynino bankomatuose. Mat praėjusio ketvirčio pabaigoje, grynųjų pinigų gyventojai turėjo vos 50 mln. eurų daugiau nei metų pradžioje.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
