Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš pusantrų metų TV3 žinios įamžino Militą Kauno klinikose – tąkart ji ėjo tik įtvirtinta ir prilaikoma specialaus roboto. O 2026 m. rugsėjį mergaitė Kauno klinikų koridoriumi jau žingsniavo visiškai savarankiškai ir gana sparčiai.
„Tai ir yra stebuklas. Aišku, įdėta daug darbo, bet iš esmės – stebuklas“, – sakė tėtis Mindaugas Kaklauskas.
7–metės pažangą vadina stebuklu
Vyras tikino, kad širdis spurda prisiminus pirmuosius dukros žingsnius, ir vadino tai stebuklu.
„Mes ėjome parke pasivaikščioti, aš paėmiau ir paleidau, ir ji nuėjo... Va, toks stebuklas ir buvo. Tuo metu ji nedaug nuėjo – gal 10 metrų, bet nuėjo viena“, – dalijosi M. Kaklauskas.
Tačiau iki šios dienos teko įveikti ilgą ir sudėtingą kelią. Sunkią galvos smegenų traumą mergytė patyrė kūdikystėje.
„4 mėnesių Militai išsiliejo kraujas į smegenis, ji pateko į gydymo įstaigą, buvo atlikta operacijų, išimti kaulai“, – pasakojo M. Kaklauskas.
Vos mažoji pradėjo gyti, prasidėjo reabilitacija. Viską, ką vaikas pradeda daryti natūraliai – apsiversti, atsisėsti, Militai teko mokytis iš naujo.
„Trapi buvo mergaitė, reikėjo labai atsargiai, kiekvieną žingsnį apmąstyti, apgalvoti. (...) Nuo aparatų, robotų iki kineziterapijos, ergoterapijos, mankštų, masažų – visko reikėjo“, – tikino vyras.
Tėtis nuolat domėjosi dukros būkle ir įvairiausiais metodais, ėjo, klausinėjo – sako, gal ir įkyrėjo medikams.
„Eidavau į skyrių, žiūrėdavau, kaip specialistai dirba, klausinėdavau, kas kaip, ką padaryti, kad aš nesulaužyčiau tos mergaitės... Ir taip pamažu, pamažu“, – sakė vyras.
Pasak Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės, tokie pasiekimai – bendras medikų ir šeimos pastangų rezultatas.
„Labai svarbus kompleksiškumas, sistemiškumas: kad ir šeima įsitrauktų, namuose taikytų tuos metodus. Taip pat svarbus stebėjimas, komplikacijų pastebėjimas – tai didžiulė dėlionė“, – sakė Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė Indrė Bakanienė.
Ypač svarbu patyrus įvairias traumas klausyti gydytojų rekomendacijų ir, jiems leidus, kuo anksčiau pradėti reabilitaciją.
Deja, tokių sunkių traumų kasmet vis pasitaiko. Prieš pusantrų metų duris atvėręs naujas reabilitacijos skyrius klinikose visada pilnas – vaikai čia priimami pagal tam tikrus prioritetus. Kitose įstaigose eilės, deja, siekia kone metus.
„Jei registruotume visus, kurie kreipiasi, eilės būtų didžiulės. Kitame padalinyje turime 7–8 mėnesių eiles nuo pirminio kreipimosi pas gydytoją iki patekimo į stacionarą“, – tikino I. Bakanienė.
O 7-ąjį gimtadienį pasitinkančios Militos dar laukia gausybė iššūkių.
„Atsistoti vienai dar neišeina, pavalgyti reikia padėti – tokių sutrikimų dar yra, bet patį pagrindą pasiekėme. Visgi dar laukia dideli darbai“, – dalijosi M. Kaklauskas.
Per metus vien Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikoje atliekama apie 17 tūkst. medicininės reabilitacijos procedūrų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
