Apie tai VMVT gyventojus informavo skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje.
Pranešime nurodyta, kad bakterija rasta smulkintoje vištienoje iš Lenkijos.
„Lenkijos atsakingos institucijos per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) informavo apie Lenkijos kilmės šviežią smulkintą vištieną, kurioje nustatyta Salmonella spp. bakterijų. Šio produkto gavėjas Lietuvoje buvo UAB „Rimi Lietuva“. Prekybos tinklas apie gautą nesaugų produktą informavo VMVT ir tiesiogiai.
Produkto tinkamumo vartoti terminas jau pasibaigęs. Prekybos tinklas taip pat paskelbė informaciją vartotojams apie galimybę grąžinti įsigytą produktą.
Šiuo metu yra atliekamas tyrimas ir kol kas daugiau informacijos šiam momentui neturime“, – komentavo VMVT.
Vištiena nėra tas produktas, kuris vartojamas žalias. Mikroorganizmai, įskaitant salmoneles, yra jautrūs karščiui, todėl paukštieną, kitą mėsą ir kiaušinius būtina tinkamai termiškai apdoroti. Rekomenduojama, kad gaminio vidaus temperatūra pasiektų ne žemesnę kaip 75 °C. Taip pat svarbu vengti vartoti žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir kiaušinius.
„Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė tikino, kad gavus informaciją apie galimą mikrobiologinę taršą, buvo inicijuotas produkto atšaukimas iš prekybos ir pirkėjų.
„Pirkėjus apie atšaukimą informuojame pranešimais „Rimi“ parduotuvėse. Produktai priimami ir be pirkimo kvito, o sumokėti pinigai grąžinami. Pagal šiuo metu paskelbtą atšaukimo tvarką produktą galima grąžinti iki lapkričio 15 dienos“, – komentavo ji.
Kas yra salmonelės?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad salmonelės yra vienos dažniausių su maistu plintančių bakterijų.
Viena didžiausių rizikų yra ta, kad salmonelėmis užterštas maistas gali niekuo nesiskirti nuo saugaus.
Bakterijos neturi specifinio kvapo ar skonio, todėl produktas gali atrodyti šviežias ir tinkamas vartoti. Net sausuose produktuose salmonelės gali ilgą laiką išlikti gyvybingos, o atsiradus tinkamai drėgmei ir temperatūrai – suaktyvėti.
VMVT duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Vis dėlto bakterijos į maistą gali patekti įvairiuose jo gamybos etapuose.
Pavyzdžiui, daržovės gali būti užterštos jas laistant netinkamu vandeniu, naudojant neapdorotą gyvūnų mėšlą ar bakterijas pernešus laukiniams gyvūnams, paukščiams, graužikams bei vabzdžiams.
Rizika išlieka ir maistą perdirbant, transportuojant bei jau ruošiant namuose. Vienas dažniausių pavojų – kryžminė tarša, kai bakterijos nuo žalios mėsos per rankas, peilius, pjaustymo lenteles ar kitus paviršius patenka ant maisto, kuris prieš valgant nebebus termiškai apdorojamas.
Pavyzdžiui, tuo pačiu peiliu supjausčius žalią vištieną, o vėliau – salotoms skirtas daržoves, bakterijos gali patekti ir ant jų.
Svarbi ir tinkama temperatūra. Transportuojant bei laikant greitai gendančius produktus turi būti užtikrinama vadinamoji šalčio grandinė, nes šiltesnėje aplinkoje susidaro palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis.
Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, VMVT rekomenduoja kruopščiai plauti rankas po kontakto su žalia mėsa, atskirai laikyti ir ruošti žalią mėsą bei kitus produktus, plauti vaisius ir daržoves bei palaikyti švarą virtuvėje.
Žalią mėsą šaldytuve patariama laikyti apatinėse lentynose, kad jos skysčiai nepatektų ant kitų maisto produktų.
Ypač svarbus tinkamas terminis apdorojimas. Mėsą ir kiaušinius rekomenduojama išvirti ar iškepti iki galo, o temperatūra gaminio viduje turėtų siekti ne mažiau kaip 75 laipsnius Celsijaus.
