Europos Sąjungos raginimai aktyviau naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais pamažu randa atgarsį ir privačiose Lietuvos sodybose.
Vasaros pabaigoje Krekenavos miestelio pakraštyje išdygo vėjo jėgainė – elektros energiją gaminantis įrenginys. Ją pasistatę vietiniai verslininkai Jolanta ir Gediminas Ražauskai sako, kad galvoti apie atsiskyrimą nuo monopolininkų elektros tiekėjų kol kas nerealu, bet didelė elektros kaina jų šeimai tapo mažiau aktuali.
Idėją išbandyti vėjo jėgainės privalumus G. Ražauskas pasakoja turėjęs ne vienerius metus, tačiau įgyvendinti sumanymą trukdė įstatymai: regioninio parko teritorijoje vėjo jėgaines statyti draudžiama. „Negalima ir tiek, o kodėl – niekas neaiškina“, – trumpai apibūdina krekenavietis. Lengviau atsikvėpti leido naujasis Krekenavos regioninio parko reglamentas. Regioninio parko ribos perbraižytos iš naujo, o ta Krekenavos dalis, kurioje gyvena Ražauskai, iš parko teritorijos išbraukta. G. Ražauskas pasakoja domėjęsis ir geoterminiu šildymu, tačiau šią idėją teko atmesti dėl pernelyg brangios tokios šildymo sistemos eksploatacijos.
G. Ražausko pasirinkta vėjo jėgainė – nedidelė, skirta namų ūkio reikmėms tenkinti. Jos aukštis – 10 metrų, galingumas – nuo 5 iki 7 kilovatų. Tokiai jėgainei, nesiekiančiai daugiau 10 metrų, statyti nereikia jokių leidimų. Tai, kad nereiks mindyti valdiškų slenksčių derinant projektus ir leidimus, buvo svarbus tokio aukščio jėgainės pasirinkimo kriterijus. Jėgainė gaminta Kinijoje, ją G. Ražauskas užsisakė internetu, o sumontavo ir pasistatė pats. Statydamas pasakoja supratęs, jog kiniečiai – gudrūs gamintojai, jau spėję išmokti apsisaugoti nuo kopijuotojų, mat išardyti ir pamatyti, kaip mechanizmas sukonstruotas, nepavyko.
Ketinimų tapti nepriklausomu nuo elektros tiekėjų G. Ražauskas kol kas neturi. Tokių minčių sako ir nepuoselėjęs, o numatytas funkcijas – vėjo pagalba pagaminta elektra šildyti namą – įrenginys puikiausiai atlieka. Norint atsijungti nuo elektros tiekėjų, reikia statyti gerokai galingesnę jėgainę, be to, nepastovus vėjas netolygiai suka sparnus, todėl srovei išlyginti būtina statyti inverterį, o tai jau papildomas darbas ir nemaža investicija.
„Namą šildome skystu kuru, todėl dabar galvojame ne apie atsijungimą nuo elektros tinklų, bet apie tai, kiek atsiradus jėgainei sumažės skysto kuro kaina“, – svarsto G. Ražauskas. Namui šildyti puikiai tinka ir kintamo stiprumo srovė, tačiau prie tokios prijungus kompiuterį ar televizorių, šie kaip mat perdegs. Norint kaupti iškart nesunaudojamą elektros energiją reikėtų statyti specialius akumuliatorius. Apie Ražauskų sklype atsiradusį naują įrenginį primena ir nuolatinis gausmas, kuris vėjui sustiprėjus garsėja.
Kiek įrenginys kainavo, G. Ražauskas neatskleidžia, sako tik skaičiuojantis, kad teoriškai vėjo jėgainė turėtų atsipirkti maždaug per trejus metus. Skaičiuojant pagal šios dienos elektros kainas, dabar Ražauskų kieme stovinti jėgainė per dieną pagamina elektros už maždaug 50 litų, tad namo šildymo kaštai šią žiemą turėtų būti gerokai mažesni. „Kaip bus realiai, matysime išgyvenę žiemą“, – sako naujo įrenginio galimybes tyrinėjantis krekenavietis.
Elektros suvartojimas didėja visose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o šiuolaikinės elektrinės toli gražu nėra labai draugiškos gamtai. Todėl specialistai ieško būdų, kaip elektros energiją išgauti naudojant nuolat atsinaujinančius gamtos išteklius. Vienas iš būdų – statyti vėjo jėgaines. Vėjo energija buvo panaudojama jau nuo labai senų laikų. Egiptiečiai 5000 metais pr. Kr. naudojo bures plaukiodami po Nilą. Persai naudojo vėjo malūnus vandeniui pumpuoti ir drėkinti žemei. Pirmoji didesnė vėjo jėgainė buvo pastatyta JAV 1888 metais, ji buvo 12 kW galingumo.
Vėjo energija plačiai naudojama šalyse, kuriose gerai išvystyta gamtosauga: Danija, Vokietija, Olandija, JAV. Šiuolaikinėse jėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojama buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. Pirmosios vėjo jėgainės Lietuvoje buvo pastatytos 1991 metais Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonuose. Visų šių suprojektuotų ir pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas, nes iškilo visa eilė techninių problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo.
Prieš statant vėjo jėgainę, reikia išsiaiškinti vėjo efektyvumą, prognozuoti energijos išdirbį, nustatyti vėjo susidarymą už gamtinių ir urbanistinių kliūčių. Minimalus vėjo greitis, kad jėgainė pradėtų generuoti elektros energiją, yra 3 metrai per sekundę. Lietuvos energetikos instituto ir meteorologinių stočių vėjo greičio matavimo rezultatai rodo, kad tinkamiausias didelės galios (keleto šimtų kW) šiuolaikinių vėjo jėgainių statybai yra 5–10 km pločio Lietuvos pajūrio ruožas, kuriame vidutinis vėjo greitis jau dešimties metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus yra 5–6 m/s (didėjant aukščiui vėjo greitis didėja). Deja, kitoje Lietuvos teritorijoje vidutinis vėjo greitis daug mažesnis, vos 3–4,5 m/s, todėl čia tikslinga statyti tik nedidelės galios (keleto dešimčių kW) vėjo jėgaines, kurių indėlis į elektros energijos gamybą Lietuvoje būtų nedidelis. Tačiau beveik visas Lietuvos pajūris yra poilsio zona, Kuršių neriją kerta paukščių migracijos keliai, tad didelės galios vėjo jėgainių statyba ribojama.
Vėjo jėgainės gali dirbti autonominiu režimu arba įjungiamos į bendrą regiono arba valstybės elektros tiekimo sistemą. Apie 90 procentų visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių yra įjungtos į šias sistemas. Pagal Europos Sąjungos direktyvas Lietuvoje greitai turėtų būti priimtas sprendimas, kuris leis privatiems asmenims ne tik gaminti sau elektrą, bet ir parduoti ją elektros tinklams. Tai reiškia, jog vėjo jėgainei pagaminus daugiau elektros, negu savininkas suvartoja, elektros skaitiklis atsisukinės atgal.
Nors vėjo turbinos ekologiškos, gamina pakankamai daug elektros, tačiau turi ir nemažai trūkumų: ne visur jas naudoti apsimoka, nes ne visur vėjo intensyvumas yra vienodas. Naudojama daug judančių dalių, todėl jėgainės įrengiamos ten, kur jas patogu prižiūrėti. Dėl judančių dalių jų tarnavimo laikas neilgas, o palaikymo sąnaudos gana didelės. Jėgainės gadina peizažą, užstoja saulę ir kelią triukšmą.
„TĖVYNĖ“
Panevėžio rajono laikraštis
