Lietuvos vartotojų nuotaikas atspindintis pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį nusileido dar 3 punktais iki minus 27. Toks jis nebuvo nuo 2001-ųjų pabaigos.
Palyginti su liepa, daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus, skelbia statistikai.
Suvienodėjo miesto ir kaimo gyventojų nuomonės: anksčiau miestiečiai dažniau būdavo didesni optimistai, o dabar Lietuvos varomąja jėga vadinto vartotojų pasitikėjimo rodiklis tiek vienur, tiek kitur – toks pat.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 32 procentiniais punktais, nors dar pernai vasarą jis rodė rekordinius teigiamus lūkesčius.
Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis per metus padidėjo nuo 9 iki 52 proc. Daug pesimistiškiau vertinama šalies ekonomikos padėtis.
Rugpjūtį 30 proc. apklaustųjų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus pablogėjo, 51 proc. – kad nepasikeitė, 19 proc. – kad pagerėjo.
Patys žemiausi vartotojų pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje buvo užfiksuoti pačioje tokių tyrimų pradžioje 2001 metais, kai buvo nukritę iki minus 33.
Tačiau dar pernai birželį fiksuotas didžiausias nuo tyrimo pradžios vartotojų pasitikėjimo rodiklis, siekęs 9.
