Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos specialistų, valstybės įmonių vadovų darbo užmokestis dabar kartais siekia vos 50 proc. to, ką uždirba privačių įmonių vadovai. Taigi, juos esą būtina didinti.
Kad atlygis būtų konkurencingas
Komentare portalui tv3.lt ministerija teigia, kad algų didinimo tikslas – suformuoti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) profesionalių vadovų korpusą, „kurių darbas būtų orientuotas į veiklos efektyvinimą, rezultatyvumą bei ambicingų veiklos tikslų pasiekimą ir už kurių darbą būtų mokamas konkurencingas atlygis“.
Pasak ministerijos, Valdymo koordinavimo centro duomenys rodo, kad VVĮ vadovų vidutinis metinis darbo užmokestis tėra tik 50–70 proc. rinkoje veikiančių įmonių vadovų vidutinio darbo užmokesčio.
Be to, VVĮ vadovams, palyginti su rinkoje veikiančių įmonių vadovais, mokama kintamoji atlyginimo dalis sudaro didesnę atlyginimo dalį, nei pastovioji.
VVĮ vadovų kintamoji atlyginimo dalis – 25–30 proc. atlyginimo, o rinkoje veikiančių įmonių vadovų kintamoji atlyginimo dalis – 10–20 proc. atlyginimo.
„Analizuojant 2022 m. duomenis pastebėta, kad valstybės įmonių ir valstybės valdomų bendrovių, kuriose taikomos ar iš dalies taikomos Vyriausybės nutarimo nuostatos vadovų darbo užmokesčiui nustatyti, vadovams dažniausiai skiriamas didžiausias numatytas atitinkamai kategorijai mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientas“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galės viršyti 25 tūkst. eurų
Anot ministerijos specialistų, pernai valstybės valdomų įmonių vadovų vidutinis darbo užmokestis (pareiginės alga kartu su kintamąja bei premija) buvo 7258 eurai, vadovams buvo mokama beveik maksimali kintamoji dalis, t. y. vidutiniškai 49 proc.
„Siekiant, kad būtų mokama konkurencinga pastovioji dalis, (nutarimo projekte) buvo sumažintas kintamosios dalies procentas nuo 50 proc. iki 30 proc. ir padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies intervalų ribos.
Priėmus Vyriausybės nutarimo pakeitimą, atsiras galimybės valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio didėjimui“, – aiškinama ministerijos komentare.
Pasak jo, valstybės įmonių vadovų minimalus pastoviosios dalies dydis priėmus nutarimo pakeitimą vidutiniškai galėtų didėti 2865 eurais, maksimalus pastoviosios dalies dydis vidutiniškai galėtų didėti 9009 eurais.
„Vidutinio darbo užmokesčio pokytis priklausys nuo to, kokia bus paskirta pareiginė alga iš koeficientų intervalo, kokia bus paskirta kintamoji dalis ir ar bus skiriamos premijos“, – nurodė ministerija.
Sprendžiant iš jos pateiktos informacijos, priėmus Vyriausybės nutarimą, didžiausia vadovų pareiginė alga būtų 19639 euro. Prie jos pridėjus maksimalią (30 proc. arba 5892 euro) kintamąją algos dalį, išeitų 25530 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Kiek vadovai uždirba dabar
Valdymo koordinavimo centras skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvos valstybė valdo 38 įmones.
Pagal darbuotojų skaičių (įvertinus ir antrines bendroves) didžiausios iš jų yra „Lietuvos geležinkeliai“ (6,1 tūkst. darbuotojų), „Ignitis“ (4,1 tūkst.), „Lietuvos paštas“ (3 tūkst.), Valstybinių miškų urėdija (2,3 tūkst.), „Registrų centras“ (1,6 tūkst.), Ignalinos atominė elektrinė (1,6 tūkst.), „Epso-G“ (1,2 tūkst.), Lietuvos oro uostai (0,5 tūkst.), „Regitra“ (0,5 tūkst.).
Dabar šiose įmonėse vadovų ir darbuotojų atlyginimai gerokai skiriasi.
Pavyzdžiui, oficiali „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus alga pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 10450 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Visų darbuotojų vidutinė alga buvo 2600 eurų, skelbiama įmonės interneto svetainėje.
„Ignitis“ generalinis direktorius pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 10516 eurų per mėnesį, o įmonės darbuotojai – vidutiniškai po 2874 eurus neatskaičius mokesčių.
„Lietuvos pašte“ algos gerokai mažesnės. Šios įmonės vadovas šiemet uždirba vidutiniškai po 10141 eurą, o visų darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 1197 eurai neatskaičius mokesčių.
Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius uždirba 9934 eurų, o visi darbuotojai – vidutiniškai po 1943 eurus per mėnesį.
Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 22395 eurų per mėnesį, o visų įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra 2124 eurai.
„Registrų centro“ generalinis direktorius uždirba po 9850 eurų per mėnesį, o visi darbuotojai – vidutiniškai po 2239 eurus neatskaičius mokesčių.
„Epso-G“ generalinis direktorius uždirba po 13214 eurų, o 61 įmonės darbuotojas – vidutiniškai po 5032 eurus.
Antrą šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostų l.e.p. vadovo alga per mėnesį buvo 9000,54 eurų neatskaičius mokesčių.
Į šią sumą įskaičiuota įskaičiuota Susisiekimo ministro įsakymu VĮ Lietuvos oro uostų generaliniam direktoriui 2023 m. antrą ketvirtį nustatyta 50 proc. mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio kintamoji dalis. Šios įmonės vidutinis visų darbuotojų atlyginimas sudaro 2675 eurus.
„Regitros“ generalinio direktoriaus alga yra 8035 eurai, o visų darbuotojų – 2333 eurai.
Valstybės duomenų agentūros duomenis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2000 eurų. Taigi, jei valstybės įmonių vadovai uždirbs 25 tūkst. eurų, jų algos 12 kartų viršys šį dydį.
