Asta Volkovaitė
Kovą su atlyginimais vokeliuose deklaruojanti valdžia nemato reikalo išnaikinti legalių vokelių – komandiruotpinigių, kuriais vietoje dalies atlyginimo atsiskaitoma su darbuotojais. Tokia situacija daug metų klesti milijonus generuojančiame privačiame vežėjų versle.
Oficialus atlyginimas įdarbinus susitraukia
„Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. Į Rusiją nevažiuojame. Atlyginimas nuo 1 350 eurų“. Panašių skelbimų pilni darbo paieškos puslapiai. Bet, įsidarbinus oficialiai, atlyginimas, nuo kurio sumokami mokesčiai, susitraukia iki 300–400 eurų. Visa kita gauto atlygio dalis – neapmokestinti komandiruotpinigiai. Pagal tokią sistemą jau daugelį metų visi „subsidijuojame“ privačių vežėjų verslą.
Jeigu komandiruojamo darbuotojo atlyginimas 30 proc. viršija minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), dienpinigių suma neapmokestinama nei Gyventojų pajamų, nei „Sodros“, nei Privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais.
Dažniausiai vairuotojų atlyginimas ir būna vos perlipęs minimalią kartelę – 320–350 eurų „į rankas“. Vos vos už minimalią algą didesnis atlyginimas mokamas ir tam, kad nepakliūtum į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) tikrintojų akiratį.
Net bankai žino tiesą
Ar komandiruotpinigiai yra atlyginimo dalis, geriausiai parodo bankų praktika. Jie – patys geriausi lakmuso popierėliai, įvertinantys pajamų pastovumą ir ateities garantijas. Skirtingai nei kai kurie kiti specialistai, vairuotojai gali tikėtis, kad bankai jų gaunamus komandiruotpinigius vertina kaip pastovų atlyginimą. Ir taip yra jau daugelį metų.
„Analizuojant arba vertinant riziką, bankas atsižvelgia į tam tikros profesijos specifiką, tad jeigu dienpinigiai yra nuolat (reguliariai ir ilgą laiką) gaunama darbo užmokesčio dalis, tokiu atveju dalį dienpinigių bankas įskaičiuoja prie pajamų, kai atlieka kliento rizikos vertinimą“, – teigia SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.
Gaunant gan pastovų autorinį atlyginimą net ir kelerius metus iš eilės, bankai jūsų, greičiausiai, paprašys atnešti dar bent keletą mėnesių į priekį galiojančią sutartį.
Pokyčiams nepasirengę
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Rimantas Šimkus mano, kad „įsodrinti“ dienpinigiai vairuotojams šiuo metu būtų pernelyg didelė našta.
„Neatmestina, kad dalis įmonių bankrutuotų. Šiuo metu dėl pasikeitimų užsienio rinkose jie išgyvena ne geriausius laikus. Europos rinkos užsidaro, vien dėl sugriežtintos patikros buvo daug prarasta“, – teigia „Linava“ atstovas. Šiuo metu asociacija vienija apie 40 tūkst. vairuotojų.
Skaičiuojama, kad vieno vairuotojo gaunami dienpinigiai gali siekti apie 700 eurų per mėnesį. Prieš kelerius metus, užsimojus apmokestinti autorines sutartis, apie bankrotus kalbėjo ir daugelis kūrėjų. Šiandien sutinkama, kad toks žingsnis buvo socialiai teisingas.
Ministerija problemos neįžvelgia
Finansų ministerijos (toliau – FM) atstovams, panašu, nė motais, kiek praranda valstybė, vežėjams turint galimybes išvengti didelės dalies mokesčių. Ministerijos darbuotojams galiojanti dienpinigių apmokestinimo tvarka atrodo tinkama.
„Apmokestinamosioms pajamoms priskyrus tik tarptautinių pervežimų vairuotojų gaunamus dienpinigius, šie asmenys būtų diskriminuojami lyginant su kitais darbuotojais, kurių darbo funkcijos taip pat susijusios su kelionėmis“, – teigia FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis.
Sprendimas sunkiai skinasi kelią
Ekonomistė Aušra Maldeikienė mano, kad, vilkikų darbdaviams suteikiant galimybes didesnę dalį atlyginimo išmokėti dienpinigiais, yra padaroma pernelyg didelė žala valstybės biudžetui. „Žala padaroma ne tik biudžetui. Tiems paties vairuotojams, kurie sumažina savo būsimą pensiją ar išmokas ligos atveju“, – pastebi ekonomistė.
Vairuotojų profsąjungų vadovas pamena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieškojo sprendimo mesdama didžiules lėšas.
„Darbo teisės mokslininkai už 3,7 mln. Lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė socialinį modelį, kurio rėmuose turėjo būti parengtas Darbo kodekso projektas, ten siūlyta išvis atsisakyti dienpinigių, už viską turi būti mokama sulygta alga, o neapmokestinamos tik išlaidos, turinčios finansinius dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas“, – pamena R. Narbutas.
Ministerijos atstovai tikina, kad projektas artimiausiu metu turėtų būti įgyvendintas. „Projektai artimiausiu metu bus derinami su visomis suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje buvo nuspręsta pirma projektus išdiskutuoti Darbo santykių komisijoje ir tik tuomet teikti Trišalei tarybai“, – žada Ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Radišauskienė.
Gaunamos lėšos – sąžinės reikalas
Arbatpinigiai dar viena sritis, kuri, atrodo, nėra aiškiai sutvarkyta taip, kad kiekvienas euras būtų apmokestintas ir mokesčių nuo jų į biudžetą patektų tiek, kiek numato įstatymai. Panašu, kad padavėjų gaunami arbatpinigiai tebėra labiau jų sąžinės reikalas.
„Kadangi nėra atskiro pajamų rūšies kodo arbatpinigiams (jie deklaruojami 70 pajamų rūšies kodu, kaip ir kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos), todėl atsakyti į klausimą, kiek vidutiniškai per metus arbatpinigių surenka Šiauliuose dirbanti padavėja, negalime“, – teigia Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, Zonė Lapienė.
Vežėjų pelnas
Praėjusiais metais žurnalo „IQ Top“ sudaryto šalies turtuolių sąrašo trečiojoje vietoje figūravo Mindaugas Raila. Jam priklauso 90 proc. bendrovės „ME investicijos“ akcijų, kurios vertinamos 278,3 mln. eurų (961 mln. litų). Būtent per pastarąją bendrovę ir valdoma transporto įmonė „Girteka“.
