Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos.

Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

„Mokesčių peržiūrėjimo iki naujojo finansinio laikotarpio neturėtų būti. Žemdirbiai yra pasiruošę mokėti ir kitokius mokesčius, bet turi pasikeisti ir sąlygos ūkininkavimo - kol jos nėra pasikeitusios, tos diskusijos turi būti nutrauktos ir neeskaluojamos“, - trečiadienį komiteto, kurio 6 nariai iš 10-ties priklauso „valstiečių“ frakcijai ir yra smulkesni ar stambesni ūkininkai, posėdyje pareiškė jo vadovas A.Stančikas.

Pasak jo, dabar Lietuvos ūkininkų pajamos bei tiesioginės ES išmokos yra mažiausios, kaip ir jų uždarbis. Tačiau pastarosios išmokos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.

REKLAMA

A.Stančikas taip pat kalbėjo, kad jaunimas neperima tėvų ūkių, o išvyksta į užsienį, kur dirba žemės ūkyje.

Pasak konservatoriaus Kazio Skarkevičiaus, Valstybės kontrolė skelbia, jog ūkininkai naudojasi 25 mokesčių lengvatomis, nors realiai 13 tų lengvatų nesinaudoja.

Išsakyti argumentai bus įvertinti 

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė informavo, kad Žemės ūkio ministerijos paprašyta „įžvalgų dėl žemės ūkio lengvatų pagrįstumo“.

„Turėsime visas nuomones, jas įvertinsime, be kita ko, įvertinsime ir tą argumentą, kurį išsakė komiteto pirmininkas - dėl europinės paramos lygio, lyginant su kitomis ES šalimis“, - teigė viceministrė.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės teigimu, jeigu dalis Lietuvos ūkininkų negautų tiesioginių išmokų, jie žlugtų.

„Dauguma iš ūkių nebūtų gyvybingi, jeigu negautų tiesioginių išmokų“, - pareiškė R.Mininienė. Pasak jos, ūkiai, gaunantys per metus 50 tūkst. eurų pajamų, be šių išmokų neišgyventų.

Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiosios auditorės Kristinos Vaivadienės teigimu, minimos lengvatos žemdirbiams buvo nustatytos 2013 metų birželį, kada kontrolieriai analizavo jų administravimo efektyvumą. „Šiai dienai gali būti situacija pasikeitusi, bet tada visos nuostatos, ar tai yra mokesčio lengvata, ar apmokestinimo sąlygos, buvo suderinta ir su Finansų, ir su Žemės ūkio ministerijomis, ir su „Sodra“ - ne Valstybės kontrolė nusprendė“, - teigė ji.

D.Brasiūnaitės teigimu, į pranešimus apie lengvatų, kurios taikomos ūkininkams, gausą, reikėtų žiūrėti atsargiai.

„Nesakyčiau, kad į tas 25 ar kiek tų lengvatų reikėtų žiūrėti labai paraidžiui, tai tiesiog yra indikatorius, kuris parodo, kad taip, yra žemės ūkyje numatytų tam tiktų išskirtinių sąlygų. Tam tikros lengvatos, kurios išvardintos, yra privalomos pagal ES teisę, pavyzdžiui, dėl PVM importo, tai tokių lengvatų niekas nesiruošia naikinti. Ūkininkai, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys naudojasi kai kuriomis tomis pačiomis lengvatomis“, - aiškino D.Brasiūnaitė.

REKLAMA

Pasak jos, dėl ūkininkams taikomų akcizų, gyventojų pajamų bei pelno mokesčių lengvatų ūkininkams suteikiama paramos už 121 mln. eurų, iš kurių 87 mln. eurų - dėl pigesnio, arba žymėto dyzelino pardavimo. 20 mln. eurų - dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Ūkininkams taikomas ne įprastas 15 proc., o tik 5 proc. GPM tarifas.


Rašyti komentarą...
M
Mindaugas
2017-03-22 15:26:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas valdo tukstancius hektaru sedi seime ir kliedi savo naudai sukciai.o kur tie progresiniai mokesciai ? !!! Ju turbut niekada ir nebus nes seime sedi visi progresave !!! Vagys prijama sau palankius ystatymus fu fu fu
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų