"Šiuo metu uoste yra dvi didelės problemos. 2011 metais pasikeitė įmonių įstatymas. Nepavyko jo įgyvendinti. Buvome įsitikinę, kad Uosto direkcija - ypatingas subjektas Lietuvoje, todėl galės įrodyti Vyriausybei, kad turi strateginių projektų ir bus atleista nuo pelno mokesčio. Tai neįvyko. Taip pat stipriai uosto veiklą sujaukė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas. "Klaipėdos naftai" pradžioje lyg ir nieko nereikėjo, bet vėliau atsirado sutartis, kuri "suvalgė" didžiąją dalį Uosto direkcijos investicinių pinigų. Kitoms investicijoms pinigų stokojama", - dėstė A. Štaras.
Tačiau uosto vystymas negali įstrigti. "Uoste dirbame su techniniais projektais, bet iki šiol girdėjome, kad direkcija neketina priimti naujų investicinių projektų nei 2013, nei 2014 metams. Ji laukia, kas bus toliau", - pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška.
Uosto direkcijos pinigų paėmimą valstybės biudžeto skoloms užkaišioti uosto kompanijos įvertino ypač nepalankiai. Iki to laiko, kol Susisiekimo ministerijai pradėjo vadovauti E. Masiulis, o Uosto direkcijai - E. Gentvilas, uoste niekas net ir nekalbėjo apie tai, kad direkcija gauna kokį nors pelną - buvo savaime suprantama, kad iš uosto veiklos gautos rinkliavos turi būti skiriamos uostui eksploatuoti ir tolesnei jo plėtrai.
Dėl to Klaipėdos uostas visą laiką vystėsi neprašydamas pinigų iš valstybės biudžeto. Dabar Uosto direkcija yra įvaryta į kampą - jai užkrauti didžiuliai įpareigojimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos ir atimti pinigai, kurie galėjo būti naudojami tolesniam Klaipėdos uosto vystymui. Todėl, pasak R. Juškos, nežinodama finansinių galimybių, direkcija užšaldo netgi tuos projektus, kuriems jau parinkti rangovai.
