Sunkmečiu tūkstančiams įmonių vengiant mokesčių, valstybės sukilo prieš lengvatinės prekybos zonas. Augantis į lengvatinės prekybos zonas (angl. Offshore zones) veiklą perkeliančių Vakarų kompanijų skaičius verčia vyriausybes grįžti prie protekcionistinės politikos. O tokios nuostatos, analitikų teigimu, gali pakenkti tarptautinei prekybai.
Lyderės – Indija ir Kinija
Mokesčių rojumi dažnai vadinamų ir lengvatines sąlygas užsienio investicijoms teikiančių valstybių sąrašo viršuje puikuojasi milijardinę darbo rinką turinčios Indija ir Kinija, taip pat nykštukinės valstybės – Andora, Bahamų salos, Lichtenšteinas, Monakas. Tai tik maža dalis valstybių, į kurias mokesčių naštos nustekentos Vakarų įmonės perkelia visą verslą arba jo dalį.
Kinija ir Indija užsienio investicijas vilioja pigia darbo jėga. Indijos konsultacijų įmonės ,,McKinsey & Co“ vadovas Noshiras Kaka interviu silicon.com teigė, kad Indija artimiausią dešimtmetį turėtų išlikti lengvatinės prekybos zonų lydere. Anot eksperto, į šią šalį noriai persikelia informacinių technologijų ir kitų verslo paslaugų įmonės.
,,Indija kasmet į darbo rinką išleidžia per 3 mln. universitetų absolventų, tad pasaulinėje rinkoje esame konkurencingi. Įmonėse, kurioms taikomos lengvatinės sąlygos, šiuo metu dirba 2,1 mln. žmonių. Tiesa, sunkmečiu pastebime, kad naujų įmonių skaičius sumažėjo“, – sako N. Kaka, prognozuodamas, kad per ateinančius dvejus metus lengvatinės prekybos įmonių skaičius vėl stabilizuosis. Kinijos rinkoje taip pat veikia daugybė JAV stambių kompanijų, ne tik kompiuterių gamintojos ,,Microsoft“, ,,Apple“, ,,Dell“, bet ir tokia rinkos milžinė kaip ,,Coca-Cola“, tačiau čia esti itin opi problema – autorinių teisių pažeidimai, kurių Kinijos vyriausybė tinkamai nekontroliuoja.
Pinigų plovimo lopšiai
Nykštukinės valstybės neretai tampa didžiulių finansinių machinacijų lopšiais, tad tarptautinės organizacijos jau keletą metų sprendžia, kaip išnaikinti šešėlinius mokesčių rojus, kuriuose užsienio kompanijos ne tik slepiasi nuo mokesčių, bet ir išplauna didžiules pinigų sumas. Sunkmečiu vis daugiau valstybių siekia, kad lengvatinėmis zonomis nepasinaudotų šešėlinis verslas. Dažniausiai išplauti pinigai čia legalizuojami pasinaudojus tarpininkais, kuriems įsigijus įmonę, nusikaltėliai skirtingose valstybėse atidaro banko sąskaitas ir taip išgryninami ,,nešvarūs“ pinigai.
Lengvatinės prekybos zonas ir jose veikiančias įmones prižiūri ir kasmet vertina trys tarptautinės organizacijos – Finansinio stabilumo forumas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Finansinio poveikio prieš pinigų plovimą grupė (FATF). Skaičiuojama, kad pasaulyje šiuo metu yra daugiau kaip 50 lengvatinių prekybos zonų. EBPO duomenimis, dažniausiai pinigai išplaunami Malaizijoje, Kosta Rikoje ir valstybėse-salose.
Auga JAV nepasitenkinimas
Spalio pradžioje JAV paviešintais duomenimis, daugiau nei 400 tūkst. kompanijų savo darbuotojus perkelia į įmones lengvatinės prekybos zonose. Anot ,,Wall Street Journal“, šiuo metu net 53 proc. amerikiečių mano, kad įmonių veikla vadinamuose mokesčių rojuose ir JAV piliečių perkėlimas ten dirbti labiausiai prisidėjo prie šalies ekonomikos nuosmukio. Į tokias visuomenės nuomones akimirksniu sureagavo JAV valdžia, pažėrusi daug protekcionistinių įstatymų. Siekdamas stabdyti įmonių veiklą užjūryje, Senatas pakėlė mokesčius lengvatinės prekybos zonose veikiančioms įmonėms ir sumažino juos kuriančioms darbo vietas JAV. Žinoma, tai gali būti tik rinkiminis triukas prieš Kongreso rinkimus siekiant mobilizuoti bedarbystės išvargintą JAV visuomenę.
Daugelis žmonių darbą lengvatinės prekybos zonose vertina kaip vadinamąjį nulinės sumos žaidimą – dažniausiai iš šalies į lengvatines zonas perkeltas darbuotojas pakeičiamas imigrantu, kuris tą patį darbą atlieka pigiau. Visgi tyrimai atskleidžia visai kitokią tendenciją – įmonės veiklą išplėtus į kitas valstybes ir padidėjus jos veiklos apimtims, dažnai didinamas ir darbuotojų skaičius ,,namuose“. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo vietų skaičius JAV įmonėse, kurios plėtėsi į lengvatinės prekybos zonas, išaugo 5,5 mln.
