REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu nežymiai viršijantys greitį gali išsisukti ir su įspėjimu ar viso labo su 6–15 eurų dydžio bauda. Valdžia pasiryžusi baudas gerokai padidinti, nors ir dabar daug vairuotojų nuo jų išsisuka.

Šiuo metu nežymiai viršijantys greitį gali išsisukti ir su įspėjimu ar viso labo su 6–15 eurų dydžio bauda. Valdžia pasiryžusi baudas gerokai padidinti, nors ir dabar daug vairuotojų nuo jų išsisuka.

REKLAMA

Tiesa, prieš tokius „gudručius“ žadama imtis naujų priemonių. Kitaip, nei yra dabar, ateityje laiku nesumokėtas baudas būtų galima iš karto nurašyti nuo banko sąskaitos.

Tačiau kai kurie specialistai įspėja, kad taip nemokančių baudų tik padaugės, o jų skolų išieškojimą esą apmokės visi sąžiningi gyventojai.

Baudos neatbaido nuo greičio viršijimo?

Šiemet Lietuvos keliuose išaugo eismo įvykių, juose sužalotų ir žuvusių žmonių skaičius. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.

„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – neseniai sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal dabar galiojančią tvarką, neturint galiojančios nuobaudos, skirta bauda už greičio viršijimą gali būti mažinama perpus. Tad žmogus gali mokėti vos 6 ar 15 eurų.

REKLAMA

VRM nuomone, baudas už greičio viršijimą reikėtų didinti 2 kartus: iki 30–60 eurų už greičio viršijimą 11–20 km/val. ir iki 60–120 eurų už viršijimą 21–30 km/val. Be to, siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau nei 30 km/val., kai vairuotojas jau buvo kartą baustas.

Vidaus reikalų ministerija ir policija pateikia skirtingus duomenis, kokią dalį baudų, paskirtų už greičio viršijimą ir kitus kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, vairuotojai realiai sumoka. Šiemet jis gali siekti vos 16 proc.

Kaip ten bebūtų, svarstoma ne tik padidinti baudas, bet ir pagerinti jų surinkimą.

Nesumokėjus patiems, perduoda antstoliams

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas priminė, kad dabar gavus administracinio nusižengimo (taip pat ir KET) baudą, apie ją, jos apmokėjimo terminus žmogų pirmiausiai informuoja baudą paskyrusi institucija (policija, savivaldybės įmonės ir kt.).

REKLAMA
REKLAMA

„Po to baudos administravimui skirti duomenys yra perduodami ir VMI. Ji savo iniciatyva apie tai primena asmeniškai. Jei klientas baudos nesumoka laiku, jam dar kartą išsiunčiamas pranešimas el. būdu arba klasikiniu paštu, pagal gyventojo registracijos adresą“, – paaiškino A. Klerauskas.

Jo teigimu, nereaguojant į pranešimus apie turimą skolą, jos išieškojimas perduodamas antstoliams. Pati VMI vykdyti išieškojimo veiksmų ar skolą padengti turima mokesčių permoka dabar neturi teisės.

„Šiuo metu veikianti mokesčių skolų išieškojimo sistema, kuomet išieškojimas iš sąskaitų VMI yra pradedamas operatyviai, naudojant automatizuotus sprendinius yra efektyvi bei racionali ir galėtų būti taikoma taip pat ir nemokestinių skolų išieškojimui“, – tikino A. Klerauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Esą tai leistų VMI turėti visą informaciją apie įvairias baudas, sankcijas, priteistas sumas ir kt. Taip pat sudarytų sąlygas skolas įskaityti iš VMI apskaitomų skolininkui grąžintinų mokesčių permokų. Be to, galėtų būti išieškomos tiesiai iš sąskaitos, eliminuojant tarpinį veiksmą – jų išieškojimo perdavimą antstoliams.

Pasak A. Klerausko, dabar 1 euro skolos išieškojimas iš sąskaitų per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą VMI kainuoja 0,0000658 euro.

„Pažymėtina, kad klientų mokėjimų vėlavimų priežastys būna įvairios, pvz., išvykimas į užsienį, gydymasis, lėšų trūkumas tam tikru laiko momentu, kas aktualu nepriteklių patiriančioms šeimoms ir pan., kurios nesietinos išimtinai su piktybišku mokėjimų vengimu. Apie 70 proc. skolų valstybei VMI yra išieškomos per pirmus tris mėnesius per PLAIS sistemą“, – komentavo inspekcijos atstovas.

REKLAMA

Nori iš karto nuskaičiuoti nuo sąskaitos

Finansų ministerija informavo, kad siekdama efektyvinti prievolių valstybei administravimą ji parengė Mokesčių administravimo įstatymo projektą, kuriame siūloma centralizuoti minėtų prievolių administravimą, pavedant šią funkciją VMI.

Pasak ministerijos, siūloma nuo 2026 m. liepos 1 dienos pereiti prie vieno langelio principo nuo šiuo metu decentralizuotos sistemos ir VMI administruoti ne tik jau šiuo metu administruojamas baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismo priteistas sumas (žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi sąskaitų išlaidos).

REKLAMA

„VMI atliks šių prievolių apskaitą, skolos įskaitymą iš mokesčių permokos, išieškojimą iš sąskaitų, skolų pripažinimą beviltiškomis ir jų nurašymą, taip pat, prireikus, inicijuos išieškojimo iš turto perdavimą antstoliams“, – paaiškino ministerija.

Pasak jos, taip pat siūloma gerokai sumažinti skolų išieškojimo išlaidas žmonėms:

„Ketinama VMI suteikti teisę visas nemokestines prievoles, tarp jų ir baudas už administracinius nusižengimus, išieškoti iš skolininkų sąskaitų (šiuo metu visas nemokestines prievoles išieško antstoliai), kas sudarytų apie 2 eurų fiksuotas išlaidas (antstolio vykdymo išlaidos gali viršyti net pačią skolą).“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VMI duomenimis, 2023 lapkričio 1 d. 106,2 tūkst. gyventojų turėjo 97,57 mln. eurų skolą už laiku nesumokėtas administracines baudas.

Per 2023 metus iki lapkričio 1 d. antstolių išieškojimui perduota 21,6 mln. eurų administracinių baudų, o išieškota – 2,9 mln. eurų.

Antstoliai įspėja, kad skolininkų tik padaugės

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis sako, kad šiandien turime paradoksalią situaciją, kai pažeidėjams patogu nemokėti jiems paskirtų baudų. Pasak jo, Lietuvą pagrįstai galime vadinti skolininkų rojumi.

„Jie ne tik sukaupia po kelias dešimtis ar net šimtus nesumokėtų baudų, bet dar naudojasi socialiai remtinų asmenų statusu. Jie gauna įvairias socialines pašalpas, nedarbo išmokas, iš kurių skolos negali būti išieškomos“, – komentavo antstolis.

REKLAMA

Jis taip atsakė į klausimą, kas pasikeistų, jeigu administracinių baudų išieškojimą iš tokių pažeidėjų pradėtų vykdyti VMI:

„Skolininkų rojuje būtų dar daugiau komforto. Juk antstoliai šiandien taiko įvairias priverstinio išieškojimo priemones, įskaitant ir išieškojimą iš skolininkui priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš lėšų pas trečiuosius asmenis. O VMI taikytų tik vieną vienintelę priemonę – išieškojimą iš lėšų sąskaitose.“

I. Gaidelis įsitikinęs, kad dėl tokio sprendimo administracinių baudų būtų išieškoma dar mažiau.

„Įvairaus plauko „kelių ereliai“ galėtų dar labiau mėgautis neribota laisve elgtis kaip jie nori. Jeigu policija dvidešimt antrą kartą sustabdo moterį, kuri vairuoja neturėdama teisių, tai kyla klausimas, kodėl ji iki šiol važinėja gatvėmis, o ne jas šluoja?

REKLAMA

Tokia ydinga sistema Lietuvoje susiformavo dėsningai. Regis, valstybė tiesiog nenori, kad baudos būtų realiai išieškomos. Baudų nemokantys asmenys neprivalo atlikti jokių visuomenei naudingų darbų, jei to nenori“, – svarstė antstolis.

Jo teigimu, per pastaruosius 5 metus teisinio reguliavimo pakeitimai išimtinai palankūs skolininkams, o nuo kreditorių nusigręžiama. 

Pavyzdžiui, išskaitų iš pajamų dydžiai sumažinti buvo apie 1,6 karto, padidinta skolos riba, kuriai esant galima išieškoti iš paskutinio būsto, įvesta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma lėšoms skolininko sąskaitoje (šiemet – 354 eurai). 

„Ir šitą nuolaidų sąrašą siūloma toliau tęsti, vėl mažinant išskaitas iš pajamų ir suteikiant kitas lengvatas skolininkams. Tikėtis efektyvesnio skolų išieškojimo tokiomis sąlygomis mažų mažiausiai naivu“, – įsitikinęs I. Gaidelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo nuomone, įgyvendinus Finansų ministerijos siūlymą administracinių nuobaudų tikslai nubausti pažeidėją ir užtikrinti pažeidimų prevenciją nebūtų pasiekti.

„Taip pat tai, kad už tokių pažeidėjų nesumokėtų baudų išieškojimą mokėtų ne jie patys, kaip yra dabar, bet visi mokesčių mokėtojai, kadangi valstybės aparatą išlaiko būtent mokesčių mokėtojai.

Beje, Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimais, įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ valstybės biudžetas kasmet netektų apie 5 mln. eurų (papildomos išlaidos skolų valstybei administravimui ir sumažėjusi antstolių sumokamų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių suma)“ – įspėjo antstolis.

O valdžiai palinkėkim susitelkti į realias problemas, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai, o ne į 10-30 kmh viršytą greitį, kuris, viską kitą, kas surašyta KET, darant teisingai, neturi praktiškai jokios įtakos avaringumui, o tėra visokių trikojų ir stacionarių matuoklių šėrykla.
Arba aš negirdėjau /neskaičiau, bet ar Bilotaitė grąžino algas ir išmokas atgal į biudžetą, kai pramogavo Dakare Seimo sesijos metu? Ar gavo nors kokią baudą?
Manau, kad NE!!!
Ir apskritai, kodėl ji vis dar galvoja, kad pastojo nuo Dakaro ralio smėlio smiltelės? Negi smėlis gali apvaisinti, nebent ten pas ją kiaušidėse užsimezgė tuomet perlai???
Kvaišų kvaiša...
vazinejo ramiai,tam tos baudos dzin, o kas lakste tai ir lakstys ir nepades jokios baudos. Nors, cia bauduvos rsp , tikslas bausti, drausti, bausti ir dar nuskausminti..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų