Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Vokiečiai automobilių turguje renkasi naujus ir naudotus automobilius
Emmeringas (Vokietija), Reuters/Scanpix nuotr.
Protinga suma automobiliui įsigyti Lietuvoje yra penki vidutiniai atlyginimai, interviu naujienų tinklalapiui LRT.lt sako lengvųjų automobilių rinkos ekspertas Viktoras Daukšas. Tačiau, anot eksperto, pirkdami automobilį tautiečiai dažnai pasitiki tik savo žiniomis ir pagaili šimtinės kitos automobilį apžiūrėti servise.
Autorinka brenda iš krizės – trečiąjį ketvirtį parduotų automobilių skaičius mūsų šalyje buvo didesnis nei 2008-ųjų, kurie vadinami rekordiniais, tuo pačiu laikotarpiu. Valstybės įmonės „Regitra“ bei transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, liepos–rugsėjo mėnesiais šalyje sudaryta 104 tūkst. pardavimo sandorių – 6,4 proc. daugiau nei prieš šešerius metus.
Anot V. Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad lietuviai jau pamiršta ekonominį sunkmetį ir vis dažniau keičia automobilius.
– Į kokias grupes suskirstytumėte lietuvius, kurie įsigyja automobilius, pagal jų pirkimo įpročius?
– Yra dvi grupės: perkantys normalų automobilį ir „gerų kainų“ medžiotojai. Tačiau ne be priežasties automobiliai parduodami žemesne nei rinkos kaina – jie turi paslėptų defektų arba greitai atsirasiančių defektų. Geriau už automobilį sumokėti 10 proc. brangiau, tačiau nusipirkti geros būklės. Automobilio remontas dažnai kainuoja kur kas daugiau nei 10 proc. automobilio vertės. Be to, lietuviai dažnai pasitiki tik savo žiniomis ir nepatikrina automobilio servise. Perkant naudotą automobilį už vidutinę 10,4 tūkst. litų kainą, verta investuoti 100–150 Lt automobilio patikrai.
– Jau paminėjote, kad vidutinė naudoto automobilio kaina – 10,4 tūkst. litų. Tai daug ar mažai lietuviai išleidžia automobiliui įsigyti?
– Protinga suma automobiliui yra penki vidutiniai atlyginimai. Jis Lietuvoje yra beveik 2 tūkst. litų, todėl 10,4 tūkst. litų už naudotą automobilį yra optimali kaina.
– Lietuvos automobilių parkas yra maždaug dvigubai didesnis už Estijos ir Latvijos. Kaip tai paaiškintumėte? Daugelis kitų šalių piliečių čia atvažiuoja įsigyti transporto priemonių?
– Šalies automobilių parko dydis priklauso nuo gyventojų skaičiaus, miestų išsidėstymo, infrastruktūros. Lietuvoje daugiausia teritoriškai atsiskyrę didieji miestai, tačiau jie per maži turėti stiprias viešojo transporto sistemas, todėl net ir didmiesčiuose susisiekimas patogesnis ir greitesnis automobiliu. Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos automobilių parkas yra didžiausias.
Mūsų duomenimis, Pabaltijo automobilių parką šių metų sausį sudarė 3,19 mln. registruotų lengvųjų automobilių. Lietuvoje registruotų ir realiai važinėjančių automobilių skaičiai smarkiai skiriasi. Net 35,4 proc. arba 663 tūkst. registruotų automobilių Lietuvoje yra pagaminti prieš 21 metus ar anksčiau. „Transekstos“ duomenimis, tokių automobilių yra apie 13 proc., t. y. beveik tris kartus mažiau nei registruotų. Žinoma, dalis vairuotojų gali važinėti be galiojančių techninių pasų.
Remiantis statistika, Lietuvos automobilių parką galima vadinti seniausiu Baltijos šalyse – 17,7 metų. Jauniausiasi yra Estijos – 13,3 metų, tačiau jis tik 0,2 m. jaunesnis nei latvių – 13,5 metų. Pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje automobilių parkai senėjo.
– Kokius naudotus automobilius lietuviai mėgsta labiausiai? Kurie tinkamiausi mūsų šalies klimatui, keliams? Vieni sako, kad „Volvo“, kiti išskiria „Toyota“, „Volkswagen“ bei „Škoda“.
– Pirkėjai yra patys geriausi teisėjai. Be abejonės, Lietuvoje labiausiai mėgstami vokiški automobiliai. Populiariausi naudoti automobiliai 2013 m. III ketv.:
Automobilis Parduotų automobilių sk.
„Volkswagen Passat“ 2 745
„Audi A6“ 1 823
„Opel Astra“ 1 769
„Volkswagen Golf/Plus/Rabbit“ 1 742
„Opel Zafira“ 1 669
„Audi A4“ 1 462
„BMW 5-series“ 1 404
„Opel Vectra“ 1 166
„BMW 3-series“ 943
„Mercedes-Benz E-class“ 714
– Kokie vairuotojai yra lietuviai? Ar jais galima pasitikėti perkant automobilį? Vyrauja populiari nuomonė, kad geriau įsigyti automobilį, kuris čia nebuvo eksploatuotas. Net skelbimų pastabose dažnai būna nurodyta, kad Lietuvoje transporto priemone nebuvo važinėjama.
– Keturi penktadaliai lietuvių mano, kad geresnės kokybės automobiliai yra tie, kurie dar nėra važiavę Lietuvos keliais. Tiek lietuvių pirktų importuotą ir mūsų šalyje dar neeksploatuotą automobilį, parodė mūsų portalo atlikta apklausa.
Net 73 proc. apklausos dalyvių teigia, kad geriau pirkti užsienyje eksploatuotą automobilį – taip patikimiau. Jų manymu, tuomet mažesnė tikimybė, kad informacija apie automobilio būklę yra suklastota.
Automobiliai iš Vokietijos turi keletą privalumų. Vokiečiai transporto priemones prižiūri kur kas atsakingiau nei prancūzai ar italai. Vokietijos keliai kur kas geresni nei Lietuvoje, nuvažiuojami didesni atstumai. Tai leidžia automobilio varikliui dirbti optimaliau.
– Koks tautiečių pasirinkimas tarp mechaninės ir automatinės pavarų dėžės? Dažnai pabrėžiama, kad su mechanine pavarų dėže geriau jauti automobilį. Ar Lietuvoje daugėja besirenkančių automobilį su automatine pavarų dėže, kaip tai būdinga Vakaruose?
– Mechaninė pavarų dėžė vis dar išlieka populiaresnė. Tarp šiuo metu parduodamų automobilių 66,6 proc. yra su mechanine pavarų dėže. Tačiau automatine pavarų dėže valdomų automobilių dalis kasmet auga.
– Šalies keliuose galima sutikti išties nemažai visureigių. Sakoma, kad ši mada atėjo iš Rusijos arba JAV. Ar Lietuvoje išties daugėja mėgstančių didesnius automobilius?
– Per pirmus devynis šių metų mėnesius mūsų portale buvo pardavinėjama 26,9 tūkst. visureigių. Lyginant su 2011-ųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet visureigių pardavinėjama trečdaliu daugiau – 32,5 proc. Ekonomikai atsigaunant auga ir prabangesnių automobilių prekyba.
