Tokiais atvejais gyventojai neretai negali išvažiuoti į darbą, nuvežti vaikus ar net praleisti greitosios pagalbos ar ugniagesių automobilius.
Apie tokias problemas aktyviai diskutuojama ir socialiniuose tinkluose – „Facebook“ grupėse, vienijančiose tūkstančius gyventojų, nuolat dalijamasi nuotraukomis ir įrašais apie užstatytus įvažiavimus ar neleistinose vietose paliktus automobilius.
Gyventojai teiraujasi, ar kas nors pažįsta automobilio savininką, o šiam neatsiradus – svarsto, ar verta kreiptis į policiją.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip iš tikro reikia elgtis patekus į tokią situaciją.
Paaiškino, kaip elgtis jei užstatė jūsų automobilį
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad susidūrę su tokia situacija gyventojai gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Jeigu asmuo susidūrė su situacija, kai yra užstatytas pravažiavimas arba automobilis, jis gali kreiptis Bendruoju pagalbos telefonu 112. Informacija bus perduota policijos budėtojui, kuris iš karto bandys susiekti su automobilio savininku, o nepavykus į įvykio vietą išsiųs policijos pajėgas.
Pareigūnai priims sprendimą jau atvykę į nurodytą vietą“, – nurodė ji.
Pašnekovė taip pat primena, kad, jeigu įvykis nėra skubus ir transporto priemonė netrukdo eismo dalyviams, tačiau yra pastebimas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas, tokiu atveju gyventojai policiją gali pranešti, naudojantis internetiniu portalu ePolicija.
Visgi ji neslėpė, kad dažniausiai gyventojams susisiekus dėl ne vietoje palikto automobilio, būna fiksuojamas KET pažeidimas ir skiriama bauda.
„Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų“, – komentavo J. Liutkienė.
Ji priminė, kad už tokius pažeidimus gyventojus bausti teisę turi ne tik policija, bet ir savivaldybės viešosios tvarkos skyrių darbuotojai.
Aktyviai sprendžia vietų trūkumo problemą
Visgi neretai tokios situacijos kyla todėl, nes daugiabučių kiemuose trūksta automobilių vietų.
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė supranta ir deda pastangas spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą visame mieste.
Anot jo, pernai ir šiemet daug dėmesio skirta kiemų prie daugiabučių sutvarkymui – per du metus sutvarkyta beveik 100 kiemų, kuriuose iš viso įrengta apie 2 tūkst. papildomų stovėjimo vietų automobiliams.
Visgi jis pažymėjo, kad stovėjimo vietų trūkumo problema aktualiausia senesnių, daugiausia dar sovietmečiu statytų daugiabučių kiemuose. Ypač, kai juose automobilius pradeda statyti ir ne tų namų gyventojai.
„Dažnai gyventojai piktinasi, kad ir taip nedidelėse prie tokių daugiabučių esančiose stovėjimo aikštelėse automobilius stato ir ne namo gyventojai, todėl jų nepakanka gyventojams.
Visgi, tai bendrojo naudojimo stovėjimo aikštelės, todėl jomis naudotis gali kiekvienas, jos nėra rezervuojamos ir priskiriamos konkretiems gyventojams“, – komentavo G. Grubinskas.
Ko gali imtis gyventojai?
G. Grubinskas nurodė, kad spręsti šią gyventojų keliamą problemą yra keli būdai.
„Pirmiausia, dažniausiai senų daugiabučių sklypai dar nėra suformuoti. Inicijavus sklypo suformavimo procedūras ir sėkmingai jas atlikus, daugiabučio namo bendrija galėtų jį išsinuomoti, susiskirstyti stovėjimo vietomis, įsirengti įvažiavimo užtvarą ir pan.
Tokiu būdu būtų galima užsitikrinti, kad prie daugiabučio namo automobilius statys tik jo gyventojai“, – nurodė jis.
Antrasis ir jo nuomone paprastesnis sprendimo būdas – baltosios zonos rinkliavos įvedimas.
„Nuo šių metų liepos Vilniuje atsirado galimybė apmokestinti bendrojo naudojimo aikšteles 0,2 Eur/val. tarifu, jei tokį sprendimą priima patys gyventojai. Savivaldybė tokių apmokestintų zonų kiemuose neįvedinėja, tai išskirtinai bendruomenių sprendimas.
Apmokestinta aikštele ir toliau gali naudotis visi vairuotojai, tačiau šalia jos gyvenantys žmonės automobilių statymui gali išsiimti leidimus – pirmasis nieko nekainuoja, antras leidimas per mėnesį atsieina 6 eurus“, – pasakojo G. Grubinskas.
Pasak jo, ši nauja galimybė turi dvejopą naudą – ji leidžia gyventojams tapti pagrindiniais šalia namų esančios aikštelės naudotojais, o už stovėjimą surinktos lėšos nukreipiamos į Kaimynijų programą, t. y. bus skirtos gyvenamosios aplinkos (kiemų) infrastruktūrai gerinti.
Dėl baltosios zonos apmokestinimo reikėtų kreiptis į savivaldybės įmonę JUDU.
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad KET draudžia statyti transporto priemones tam neskirtose vietose – pavyzdžiui, ant šaligatvio ar vejos.
Taip pat KET nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
