Lietuvos banko paskelbti mokėjimų balanso duomenys neteikia paguodos – antrąjį 2008 m. ketvirtį einamosios sąskaitos deficitas (ESD) sudarė 17,0 proc. BVP, o pirmąjį pusmetį, patikslinus metų pradžios duomenis, – 17,9 proc. BVP.
Tokio dydžio ESD Lietuvoje nebuvo užregistruotas per visą einamosios sąskaitos istoriją nuo 1993 metų ir jau nebegali būti pavadintas „priimtinu“.
Vienintelė prošvaistė niūrių naujienų kupinoje mokėjimų balanso ataskaitoje yra antrąjį ketvirtį, palyginti su analogišku 2007 m. laikotarpiu, sumažėjęs prekių užsienio prekybos deficitas.
Prastėjant gyventojų ir įmonių nuotaikoms, slopo ir jų importuojamų prekių „apetitas“, tuo tarpu eksportą kol kas smarkiai kėlė atkurta „Mažeikių naftos“ gamyba. Nepaisant paspartėjusio prekių eksporto plėtros tempo, kelti problemų pradėjo neįprastai didelės investicinių pajamų išmokos užsieniečiams bei paslaugų importo šuoliai. Be to, paslaugų eksportas didėjo gerokai lėčiau nei įprasta.
Šiuo metu tiesioginių užsienio investicijų klausimas Lietuvai yra dvigubai skaudus. Negana to, jog jų pritraukimas jau tapo nuolatine mūsų valstybės problema, užsieniečiai, investavę mūsų šalies įmonėse, šiemet išsimokėjo rekordinę dividendų sumą – antrąjį ketvirtį ji siekė 1,6 mlrd. Lt, t.y. 3,1 karto daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, o tai dar labiau blogino mokėjimų balanso padėtį.
Praeityje Lietuvos užsienyje pasiskolintos lėšos taip pat toliau gilino einamosios sąskaitos deficitą – balandžio-birželio mėn. kitos investicijų pajamos, nerezidentų gautos Lietuvoje (daugiausiai palūkanos už paskolas), ūgtelėjo 85,1 proc. iki 660 mln. Lt.
Mokėjimo balanso duomenys rodo ir tai, jog Lietuvos namų ūkiai praranda vieną svarbų pajamų „ramstį“ – emigrantų uždarbį. Antrąjį 2008 m. ketvirtį oficialiosios emigrantų perlaidos į Lietuvą sumažėjo (pirmą sykį per penkerius metus!) 8,9 proc., palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu.
Nors, SEB banko prognozėmis, antrąjį 2008 m. pusmetį užsienio prekybos prekėmis deficitas gerės, rimtą grėsmę toliau sudarys blogėjantys paslaugų prekybos ir užsieniečių Lietuvoje bei lietuvių užsienyje gautų pajamų skirtumas. Dabartinio lygio ESD atspindi išorinį Lietuvos ūkio pažeidžiamumą ir didina staigaus ūkio lėtėjimo riziką. Tai yra ypač aktualu dabartinėmis aplinkybėmis, kai pasaulio finansų krizė „ieško“ naujų aukų Vakaruose ir Rytuose.
