LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
„Lietuvos dujų“ paslaugomis besinaudojantys gyventojai įmonei moka ne tik tarifinį dujų mokestį už sunaudotą dujų kiekį, bet ir nuolatinį abonementinį mokestį, nustatytą pačios bendrovės. Pastarasis mokestis, anot teisininko Liudviko Ragauskio, yra niekuo nepagrįstas.
Mokestis už papildomus kaštus sutartyje nenurodytas
L. Ragauskio teigimu, visi santykiai yra paremti kokia nors forma. Vartotojų ir dujų tiekėjų santykis šiuo atveju grindžiamas tarp abiejų šalių pasirašyta sutartimi. Teisininko įsitikinimu „Lietuvos dujos“ neturėtų vartotojams skirti abonementinio mokesčio, nes jis nėra nurodytas sutartyje.
„Sutartyje yra aiškiai parašytas vienas punktas: „Už suteiktas dujas atsiskaitome kas mėnesį pagal apskaitos prietaisą už suvartotą kiekį“. Nėra jokio susitarimo, kad dar mokame, tiesiog remiame įmonę kiekvieną mėnesį kažkokia pastovia dalimi“, – LRT Radijo laidai „60 minučių“ sakė teisininkas.
L. Ragauskis akcentavo, kad abonementinis mokestis yra priskaičiuojamas neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas tą mėnesį naudojo tiekiamas dujas, ar ne.
„Lietuvos dujų“ kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys aiškino, kad tarifinis mokestis, kurį vartotojai moka pagal skaitiklio duomenis už suvartotą dujų kiekį, yra mokestis tik už pačias dujas. Tai nustatyta įstatymu.
„Pagal gamtinių dujų įstatymą mokame konkrečiai už gamtines dujas pagal tarifą. Tai yra teisinė norma, kuri yra perkelta į vartotojų sutartis, ir vartotojai moka pagal tarifą. Tarifą sudaro dvi dalys: pastovi ir kintamoji“, – sakė M. Kirslys.
Pastovioji dalis arba abonementinis mokestis yra skirtas padengti papildomiems kaštams: dujų transportavimui, skaitiklių įrengimui ir kt. Anot M. Kirslio, kitos dujas tiekiančios bendrovės šią sumą įskaičiuoja į tarifinį mokestį. Todėl tokių bendrovių paslaugomis besinaudojantys gyventojai nemoka pastoviojo mokesčio, bet moka didesnę sumą už kintamąją dalį.
„Jeigu turi dujinius prietaisus, galimybę naudoti gamtines dujas, bet kurią dieną gali laisvai pasinaudoti gamtinėmis dujos. Visa tai kainuoja“, – sakė pašnekovas.
Galimybės suteikimas taip pat kainuoja
Toks paaiškinimas L. Ragauskio neįtikino. Pasak jo, mokėti už galimybę pasinaudoti dujomis yra nelogiška. Esą, vadovaudamasi tokiu požiūriu, parduotuvė galėtų imti mokestį iš aplink ją gyvenančių žmonių ne todėl, kad jie parduotuvėje apsiperka, bet todėl, kad turi galimybę tai padaryti.
Teisininkas pabrėžė, jog mokestis už papildomus kaštus turi būti nurodytas sutartyje, kad vartotojas žinotų, kiek ir už ką moka. Pasak jo, šiuo atveju tai nebuvo padaryta ir tai suteikia galimybę „Lietuvos dujoms“ nustatyti nepagrįstą abonementinį mokestį.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša pritarė, kad abonementinio mokesčio suma turi būti pagrįsta ir įmonė negali savivaliauti, bet, atsakydamas į parduotuvės palyginimą, pateikė kitą.
D. Biekša pateikė pavyzdį, kad nuomojantis automobilį žmogus turi sumokėti nuomos mokestį, neatsižvelgiant į tai, ar jis automobiliu važinėsis, ar ne. Jeigu vis dėlto automobiliu kur nors važiuojama, prie nuomos mokesčio prisideda mokestis už degalus.
Anot jo, tokia pati situacija šiuo metu susidariusi su dujų tiekėju. Dujinius prietaisus turintys vartotojai galbūt ne visada jais naudojasi, bet jiems suteikiama galimybė, kurios suteikimui reikalingi papildomi kaštai.
„Dvinaris tarifas egzistuoja ir ypač dažnai taikomas infrastruktūrų reguliavimui, kai turime dideles, brangias sistemas. Kad jos būtų išlaikytos visą laiką, reikalingas kaštų dengimas“, – pastebėjo D. Biekša, pridėjęs, kad, žinoma, galimas ir vienanaris mokestis, tačiau, kaip minėta anksčiau, tuomet tarifinis mokestis dėl įskaičiuotų papildomų kaštų būtų didesnis.
