Tai reiškia, kad lietuviai turėtų vartoti mažiau įprastų degalų – dyzelino, benzino ar dujų. Kitaip tariant, turėti mažiau įprastų mašinų, mažiau važinėti arba susisiekimui naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių.
Vis dėlto ir toliau kasmet į Lietuvą įvežama tūkstančiai naujų ir naudotų automobilių su vidaus degimo varikliais. O dyzelino ar benzino vartojimas nemažėja.
Dėl to, jeigu nieko nebus daroma, mūsų šaliai gresia milijonai eurų papildomų išlaidų.
Šiuos pinigus didesniais mokesčiais mokės tie, kas važinėja mašinomis, arba visi gyventojai ir verslai.
Įspėja, kad nieko nedarymas kainuoja daug
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
Nuo 2021 m. bendra šių praradimų suma jau pasiekė beveik 482 mln. eurų ir ji nuolat auga – vidutiniškai po 8,4 eurus per sekundę.
Tokius skaičius pateikia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK), kuri atstovauja organizacijas ir įmones, gaminančias ar parduodančias biodegalus, biodujas, elektrą ir kt.
„Kiekviena atidėta darbo diena mažinti naftos produktų vartojimą skaudžiai kainuoja. Mūsų vertinimu, jei Lietuvoje nebus imamasi veiksmų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai iki 2030 m. transporto sektoriuje liks 2023 m. lygyje, tokiu atveju Lietuva ŠESD kvotą viršytų 14,87 mln. tonų CO2, o biudžetui tai reikštų apie 1,49 mlrd. eurų praradimą.
Šis scenarijus yra realus, nes naftos produktų vartojimas ir toliau nemažėja“, – pranešime cituojamas LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Esą minėti praradimai reiškia, kad Lietuva turės įsigyti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Tai reikštų reikšmingas išlaidas Lietuvos valstybės biudžetui. Kitaip tariant, visiems mokesčių mokėtojams.
Dalį šių praradimų, kaip nustatyta reglamente, Lietuva patirs jau 2027 m. (atsiskaitant už 2021–2025 m.), likusią dalį – po 2030 metų.
Ragina palaikyti įstatymo pataisas
Siekdama atkreipti dėmesį į galimus milijardinius nuostolius, LAIEK šiandien kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Konfederacija ragina Vyriausybę palaikyti įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinamas valstybės tikslas – iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc.
Esą to laukia dalis šalies įmonių. Kita vertus, sprendimas nepalaikyti minėto tikslo neva reikštų atidėtas ar nutrauktas investicijas elektromobilių krovimo infrastruktūrą, biometano ir biodegalų gamybą, švaresnių transporto priemonių įsigijimą, mažesnes viešojo transporto plėtros ambicijas.
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos.
41 proc. sumažinus naftos produktų vartojimą iki 2030 m., būtų galima sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę ir žengti didelį žingsnį kovojant su klimato krize.
Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes.
Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu.
Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų esą svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.
Kita vertus, daugiausia Lietuvoje suvartojamo dyzelino ar benzino iš importinės naftos pagaminama jos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose. Sumažinus įprastų degalų suvartojimą, pardavimą ir gamybą, sumažėtų ir su tuo susijusių mokesčių surinkimas.
