LLRI kartu su užsienio partneriais atliko verslininkų įvaizdžio tyrimą keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje.
„Visuomenės požiūris Lietuvoje į verslininkus yra geresnis nei tikėjomės. Paklausus gyventojų, kas kuria ekonominę gerovę, 74 proc. respondentų atsakė, kad verslininkai“, – konferencijoje „Verslininko įvaizdis: koks ir kodėl?“ sakė vienas iš tyrimo autorių, LLRI atstovas Remigijus Senavaitis.
Lietuvoje beveik trečdalis (31 proc.) gyventojų pasitiki šalies verslininkais, o Bulgarijoje – vos penktadalis (19 proc.). Tiesa, Gruzijoje ir Kirgizijoje pasitikėjimas verslininkas aukčiausias iš keturių šalių – čia beveik pusė šalių gyventojų verslininkais pasitiki.
Verslininkais Lietuvoje nepasitikėjo trečdalis respodentų, o neapsisprendusių buvo beveik 40 procentų.
„Verslą ir verslininkus geriausiai vertina tie žmonės, kurie labiausiai susiję su verslo pasauliu – aukščiausią išsilavinimą įgiję, didesnį atlyginimą gaunantys žmonės, arba tie, kurie su verslu labiausiai sieja savo ateitį – jauni, savo verslą įkurti siekiantys žmonės“, – teigiama tyrimo išvadose.
Tyrimo autoriai pastebi, kad nepalankiai verslininkus vertinti labiausiai buvo linkę žemiausią išsilavinimą turintys, mažiausią atlyginimą gaunantys žmonės ir gyvenantieji mažesniuose miestuose.
„Geriausiai verslą vertinantys žmonės yra labiausiai linkę juo užsiimti, prasčiausiai jį vertinantys – mažiausiai. Kadangi Lietuvoje verslą prasčiausiai vertina mažiausias pajamas gaunantys, žemiausią išsilavinimą turintys žmonės, mažiausiai tikėtina, kad jie pradės užsiimti savu verslu, ir savo sunkiu darbu bei kūrybine galia pagerins savo padėtį“, – rašo tyrimo autoriai.
Tyrimas parodė, kad lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38 proc.), prisiimančius riziką (35 proc.) nei vadinti sukčiais (13 proc.) ar savanaudžiais (11 proc.).
Lietuviai verslininką dažniausiai sieja su statusu visuomenėje (39 proc.), sunkiu darbu (39 proc.), prabanga (32 proc.) ir rizika (31 proc.). Su korupcija, bankrotu, nusikaltimais verslininkus sieja atitinkamai 20, 15 ir 9 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių.
Žiniasklaidos įtaka
Lietuvoje nuomonę apie verslininkus labiausiai formuoja žiniasklaida. Šį variantą rinkosi 61 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi draugai (36 proc.), šeima (27 proc.) ir valstybės tarnautojai, politikai (24 proc.)
„Žiniasklaidoje dažniausiai piešiamas verslininko portretas yra siejamas su prabanga, laisvalaikiu. Labai dažnai pamirštama, kad sąžiningai dirbantys verslininkai visą šią prabangą pasiekė ilgu ir sunkiu darbu, apie kurį žiniasklaidoje rašoma daug rečiau. Tai paaiškina, kodėl paklausti apie su verslininkais asocijuojamas savybes, dauguma gyventojų mini prabangą ir socialinį statusą“, – teigiama apžvalgoje.
Tiesa, autoriai pastebi, kad dažnai pamirštama, kad verslininkai yra ne tik turtingi didelių kompanijų vadovai, bet ir patys smulkiausi, vien savo darbu gyvenantys žmonės.
Kas skatintų verslą
Dauguma respondentų iš Lietuvos (62 proc.) nurodė, kad verslumą Lietuvoje labiausiai skatintų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas.
Beveik pusė (45 proc.) respondentų nurodė, kad labiausiai padėtų didesnė valstybės pagalba.
