Nuo Naujųjų metų turėtų toliau didėti CO₂ dedamoji, tačiau Vyriausybė siūlo sustabdyti jos didinimą dyzeliniams degalams. Vilniaus universiteto mokslininkių atlikto eksperimento rezultatai rodo, kad toks sprendimas gali būti žingsnis atgal.
Visuomenė mano, kad taršos mokesčiai neteisingi — bet duomenys rodo ką kita
Anglies mokestis, taikomas už išmetamą CO₂ arba kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), pasaulyje laikomas vienu efektyviausių instrumentų mažinti ŠESD emisijas. Vis dėlto jis yra vienas nepopuliariausių, nes visuomenėje gajus įsitikinimas, kad didžiausią naštą toks mokestis užkrauna mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Tačiau Lietuvos statistika piešia kitokį paveikslą. Aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai degalams skiria beveik dukart didesnę dalį savo vartojimo išlaidų nei mažiausių pajamų gyventojai. Tai reiškia, kad, vertinant pagal vartojimo išlaidas, didėjantis degalų akcizas proporcingai labiau paveiktų būtent didesnių pajamų namų ūkius.
VU mokslininkių eksperimentas: kai žmonės sužino tikrus skaičius, jų nuomonė keičiasi
2024 m. dr. Laura Galdikienė (VU EVAF) ir Aušrinė Diržinskaitė (VU TSPMI) atliko eksperimentą su daugiau nei 2500 Lietuvos gyventojų. Jo metu dalyviams buvo pateikta informacija apie tikrą degalų kainų poveikį skirtingoms pajamų grupėms.
Pradiniai žmonių vertinimai buvo aiškūs: dauguma tikėjo, kad akcizo didinimas labiausiai palies mažas pajamas gaunančius gyventojus. Tačiau sužinojus realius duomenis, mokestis imtas laikyti kaip labiau teisingas ir jo palaikymas išaugo.
Ypač įdomus rezultatas — aukštesnių pajamų dalyviai, kurie sužinojo, kad mokestis paveiks būtent juos, ėmė jį vertinti teisingiau ir labiau palaikyti. Atrodo, jog daugeliui svarbiau mokesčių teisingumas visuomenėje nei asmeninė našta.
Jei mokesčio pajamos skiriamos gynybai — pasipriešinimas sumažėja
Eksperimente buvo tikrinama ir kita aktuali kryptis: kaip žmonių nuomonę keičia informacija, kad dalis degalų mokesčio pajamų gali būti skiriama gynybos finansavimui.
Rezultatas ryškus: sužinojus apie tokį panaudojimą, pasipriešinimas mokesčiui sumažėjo. Mažesnių pajamų dalyviai tapo ypač linkę pritarti, tikėtina todėl, kad jie jaučiasi labiau pažeidžiami karo ar krizių atveju.
Tai aktualu šiandien, kai Lietuva numato, kad 2026–2030 m. gynybos finansavimas gali pasiekti 6 proc. BVP.
Klimato įsipareigojimai spaudžia: transporto sektoriaus tarša yra kritinė
Lietuva yra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas pagal ES tikslus. Transporto sektorius sudaro beveik pusę visų šalies emisijų – tai vienas didžiausių rodiklių ES. Prognozuojama, kad iki 2040 m. net 96 proc. šių emisijų sudarys kelių transportas.
Senas ir taršus automobilių parkas, auganti logistikos paklausa ir intensyvus naudotų automobilių importas sustiprina riziką, kad Lietuva gali nepasiekti klimato tikslų. Tai reikštų ir finansines pasekmes – galimai šimtus milijonų eurų siekiančias išlaidas.
Kokia kryptis būtų racionaliausia?
Eksperimento rezultatai atskleidžia, kad tinkamai suprojektuotas ir socialiai teisingas anglies mokestis gali vienu metu:
- mažinti taršą,
- skatinti tvaresnį judumą,
- užtikrinti papildomas biudžeto pajamas,
- prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo.
Eksperimentas atskleidžia, kad Lietuvos visuomenė yra labiau pasirengusi mokesčių pokyčiams, nei įprastai manoma, jei sprendimai aiškiai paaiškinami, o mokestinės pajamos nukreipiamos aktualioms problemoms spręsti.
CO₂ dedamosios didinimo stabdymas būtų žingsnis atgal: tiek klimato, tiek finansiniu požiūriais.
Duomenimis paremtas dialogas ir nuosekli komunikacija – raktas į visuomenei priimtiną ir efektyvią mokesčių politiką.
Tyrėjos dr. Lauros Galdikienės (VU EVAF) komentaras
